įjodinėti

jodinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. joti 1: Kam jodinėji arklį? Mano žirgas juodbėrėlis pirmą kartą jodinėtas. Jodinėjau aš ant jo. šešeris metus. Ir Jurgutis, ką dirbdamas ar lazdelę jodinėdamas, girdavosi: „Aš vyras!“. | Labądien, mergele, linų rovėja! – Tau dėkui, berneli, kur jodinėji? Jodinėti žingsniu nemokėjai, vis ristele žirgą varinėjai. Kur buvai, bernyti, kur jodinė́jai? Visi jodinėja, niekas nepašeria. Pono loska ant keršu arkliu jodinėja (nelauk iš pono malonės) . Vaikai raiti jodinė́jasi. Vaikai ganė karves ir jodinėjosi arkliais.

2. trypti, minti jojant: Imsiu žirgelį dar nemokytą, josiu keleliu dar nejodinė́tu.

3. po truputį, retkarčiais vogti: Anksčiau jodinė́jo arklius.
jodinėti ant sprando (sprandu) išnaudoti, rieti, guiti ką: Nenusileisiu, kad man kiekvienas ant sprando jodinėtų. Kas gi gale bebūt, kad jau marti, tik įžengus, pradėt močiai an sprando jodinėt! Geriau kalbėtum apie orą, o ne mano sprandu jodinėtum (mane išjuoktum) . Gana bejodinėt ponams ant mūsų sprandų!
apjodinė́ti.

1. apjoti 1: Apjodinėjau visus laukus – nieko nemačiau.

2. engti, išnaudoti: Kunigai moka gerai mūsų žmones apjodinėti.

3. aptrypti, išminti jojant: Pakūčiai apjodinėti, o arklių nėr.
įjodinė́ti

1. įpratinti joti: Apkaltinti buvo arkliai, juoba kad dar gerai neįjodinėti.

2. įsigalėti, įsivyrauti: Jis jau įsijodinėjo.
išjodinė́ti

1. apkeliauti jodinėjant: Visur išjodinėjau, niekur neradau. Išjodinėjau Ringos miestelį.

2. išmankštinti jodinėjant: Išjodinėk arklį, ir bus sveikas.

3. išnešioti, išdėvėti jodinėjant: Pusę metų išjodinėjau šitom kelnėm, ir, žiūrėk, kokios tebėra sveikos.

4. išsiskirstyti, į šalis išjoti: Išjodinėjo visi žinianešiai, nebeturiu ko pasisiųsti.

5. ištrypti jodinėjant: Kareivių išjodinė́tos pievos (išvažinėti keliai), kur čia beaugs žolė (kur bebus lygūs keliai) !
nujodinė́ti. jodinėjant nuvaryti, nubaigti: Vargšas arkliukas taip nujodinėtas, kad iš jo beliko viena skūra ir kaulai. Senasis vaivada, eina gandai, nujodinėjęs septynis žirgus. Kad jį kur raganos nujodinėtų. !. Pati greit nujodinės (užries, užuis) tą savo perekšlį.
pajodinė́ti. pajoti 1: Pajodinė́k vaiką. | Kad pirštai tą plunksną lengviau pajodinėt galėtų, manai, aš rašytinių pasakų nesudėčiau. Liepia pabalnot arklius visiem ir joja in girią pasijodinėtie. Senis su gražiu žirgu mėgo pasijodinėti. Tėtušėli mano, senutėli mano, katrą skirsi man žirgelį pasijodinėti. ?
parjodinė́ti

1. parjoti pakrikai, ne būriu: Jau parjodinėja naktigonykai namo.

2. parbaigti jodinėjant: Žirgelį tą vieną turėjo ir tą patį jau parjodinė́jo.
pérjodinėti. perjoti.
prajodinė́ti.

1. pramankštinti jodinėjant: Žirgelis užsistovėjęs, reikia prajodinė́ti.

2. įpratinti joti: Jau kumeliokas nebe mažas, ne pro šalį būtų prajodinėti. Jeigu arklys ramus, tai jį nesunku prajodinėti.
sujodinė́ti

1. nujoti ir parjoti: Ar jau sujodinė́jo Leipalingin? Tik sujodinėjau tokį kelią ir nieko negavau.

2. nuvarginti, susendinti bejodinėjant: Gaili jis savo sujodinėto seno kuino.

3. sumindyti, užmušti jojant: Sujodinė́jo šunį.
užjodinė́ti

1. užjoti, užsukti dažnai pas ką nors.

2. parbaigti bejodinėjant: Vaikai užjodinė̃s tą ožiuką bejodinėdami.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>jodinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. joti 1: Kam jodinėji arklį? Mano žirgas juodbėrėlis pirmą kartą jodinėtas. Jodinėjau aš ant jo. šešeris metus. Ir Jurgutis, ką dirbdamas ar lazdelę jodinėdamas, girdavosi: „Aš vyras!“. | Labądien, mergele, linų rovėja! – Tau dėkui, berneli, kur jodinėji? Jodinėti žingsniu nemokėjai, vis ristele žirgą varinėjai. Kur buvai, bernyti, kur jodinė́jai? Visi jodinėja, niekas nepašeria. Pono loska ant keršu arkliu jodinėja <span class="explanation"> (nelauk iš pono malonės) </span>. Vaikai raiti jodinė́jasi. Vaikai ganė karves ir jodinėjosi arkliais. <br/>2. <span class="explanation">trypti, minti jojant: </span> Imsiu žirgelį dar nemokytą, josiu keleliu dar nejodinė́tu. <br/>3. <span class="explanation">po truputį, retkarčiais vogti: </span> Anksčiau jodinė́jo arklius. <br/><b> jodinėti ant sprando (sprandu) </b> <span class="explanation">išnaudoti, rieti, guiti ką: </span> Nenusileisiu, kad man kiekvienas ant sprando jodinėtų. Kas gi gale bebūt, kad jau marti, tik įžengus, pradėt močiai an sprando jodinėt! Geriau kalbėtum apie orą, o ne mano sprandu jodinėtum <span class="explanation"> (mane išjuoktum) </span>. Gana bejodinėt ponams ant mūsų sprandų! <br/><b>apjodinė́ti</b>. <br/>1. apjoti 1: Apjodinėjau visus laukus – nieko nemačiau. <br/>2. <span class="explanation">engti, išnaudoti: </span> Kunigai moka gerai mūsų žmones apjodinėti. <br/>3. <span class="explanation">aptrypti, išminti jojant: </span> Pakūčiai apjodinėti, o arklių nėr. <br/><b>įjodinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">įpratinti joti: </span> </span> Apkaltinti buvo arkliai, juoba kad dar gerai neįjodinėti. <br/>2. <span class="explanation">įsigalėti, įsivyrauti: </span> Jis jau įsijodinėjo. <br/><b>išjodinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">apkeliauti jodinėjant: </span> Visur išjodinėjau, niekur neradau. Išjodinėjau Ringos miestelį. <br/>2. <span class="explanation">išmankštinti jodinėjant: </span> Išjodinėk arklį, ir bus sveikas. <br/>3. <span class="explanation">išnešioti, išdėvėti jodinėjant: </span> Pusę metų išjodinėjau šitom kelnėm, ir, žiūrėk, kokios tebėra sveikos. <br/>4. <span class="explanation">išsiskirstyti, į šalis išjoti: </span> Išjodinėjo visi žinianešiai, nebeturiu ko pasisiųsti. <br/>5. <span class="explanation">ištrypti jodinėjant: </span> Kareivių išjodinė́tos pievos (išvažinėti keliai), kur čia beaugs žolė (kur bebus lygūs keliai) ! <br/><b>nujodinė́ti</b>. <span class="explanation">jodinėjant nuvaryti, nubaigti: </span> Vargšas arkliukas taip nujodinėtas, kad iš jo beliko viena skūra ir kaulai. Senasis vaivada, eina gandai, nujodinėjęs septynis žirgus. Kad jį kur raganos nujodinėtų. !. Pati greit nujodinės <span class="explanation"> (užries, užuis) </span> tą savo perekšlį. <br/><b>pajodinė́ti</b>. pajoti 1: Pajodinė́k vaiką. | Kad pirštai tą plunksną lengviau pajodinėt galėtų, manai, aš rašytinių pasakų nesudėčiau. Liepia pabalnot arklius visiem ir joja in girią pasijodinėtie. Senis su gražiu žirgu mėgo pasijodinėti. Tėtušėli mano, senutėli mano, katrą skirsi man žirgelį pasijodinėti. ? <br/><b>parjodinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">parjoti pakrikai, ne būriu: </span> Jau parjodinėja naktigonykai namo. <br/>2. <span class="explanation">parbaigti jodinėjant: </span> Žirgelį tą vieną turėjo ir tą patį jau parjodinė́jo. <br/><b>pérjodinėti</b>. perjoti. <br/><b>prajodinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pramankštinti jodinėjant: </span> Žirgelis užsistovėjęs, reikia prajodinė́ti. <br/>2. <span class="explanation">įpratinti joti: </span> </span> Jau kumeliokas nebe mažas, ne pro šalį būtų prajodinėti. Jeigu arklys ramus, tai jį nesunku prajodinėti. <br/><b>sujodinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">nujoti ir parjoti: </span> Ar jau sujodinė́jo Leipalingin? Tik sujodinėjau tokį kelią ir nieko negavau. <br/>2. <span class="explanation">nuvarginti, susendinti bejodinėjant: </span> Gaili jis savo sujodinėto seno kuino. <br/>3. <span class="explanation">sumindyti, užmušti jojant: </span> Sujodinė́jo šunį. <br/><b>užjodinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užjoti, užsukti dažnai pas ką nors. </span> <br/>2. <span class="explanation">parbaigti bejodinėjant: </span> Vaikai užjodinė̃s tą ožiuką bejodinėdami.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.