.
jõdinti, -ina, -ino. jodìnti, -ìna, - ìno. jódinti.
1. joti 1: Jis pats jodė ir vaikus jõdino (jodìno). Pėsčiūsius [kareivius] dvisėdais jodino. Stapis reikia į miestelį jodinti (siųsti raitas) . Vilkas jodino (nešė raitą) kvailutį, o tasai žirgas karalaitę. Vieni jai raiti meilę jodino (raiti nešė) , kiti ratuose tarškino, o treti pėsti nešė. Nuo to sykio daugiaus arklių nejodina.
2. dūkti, siausti: Ko jodiniesi lyg durnadagių užėdęs!
apjódinti. apmušti, apkulti: Apjódink tinginį, šatrą paėmęs.
atjódinti. atjoti 1: Aš atjodinau (atvedžiau raitus) vyrus ir grįžtu su arkliais. Liuob atjódins vaikus par paleidimą į pat mokyklą. Ant vienos kumelės atjódinau aš jus. Atjodino (raitas atvedė) jauniesiems kurkliečiams puikų bėrį. Atjodinau (raitas atnešiau) bulves, nes nešte nebūčio atnešęs.
įjódinti. įjoti 1: Tėvas mane įjódino į krūmelius ir paleido.
išjõdinti. išjodìnti.
1. išjoti 1: Užsodino ant arklio ir išjodino. Išjõdink mus par upį. Išjodinau vaikioką pri Bladžiaus.
2. išmesti, išgrūsti: Jau Joną iš gimnazijos išjõdino.
nujódinti, nujõdinti
1. nujoti 1: Nujõdink jį, bus greičiau. Ima, būdavo, nakties metu ir nujodina mane į tėviškę.
2. nudėti, numėtyti: Kaži kur tie vaikai mano nagines nujódino?
pajódinti, pajõdinti. pajoti 1: Berniukas prašė ant arklio pajodinti (pajodinėti) . Aš Antanuką ligi mūs kryžkelei pajõdinau. Pajodink vaiką.
parjódinti. parjoti:
1. Eržilą parjodino namolei ir įleido į kūtę.
2. Parjódino (raitą parnešė) ant balto arklio. Parjodink ir jį iš miesto. Parjódink greitai piemenį. Tas karaliūnas, kaip tik pamatė, kad labai graži, parsijodino namon į savo tėvo dvarą.
pérjodinti. perjoti 1: Piemenis raitus perjodino (raitus perkėlė) per upę.
sujõdinti. nujoti ir sugrįžti: Jau du kartus pas jį sujõdinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.