juokáuti, -áuja (-auna), -ãvo.
1. kalbėti pasakojant linksmus, juokingus dalykus; kalbėti su juokais, ne visai rimtai: Jam visai nebuvo noro juokauti. Juokaudami sėdo visi prie stalų, dideliais kąsniais kimšo burnon duoną. Nuliūdęs nesugeba juokáuti. Pakol tu juokauji, tavo motyna raudoti negal. Parašyta tariamai juokaujamais tonais. Ligoniai, nejausdami kirurgiškų įgrobimų, šneka su savo apielinke, juokaujasi, tyčiojasi.
2. daryti juokus, išdaigas, nerimtai elgtis: Jeigu dirbi, tai nejuokauk. Dažnai juokavo, kol pats apsigavo. Su smerčiu nejuokauk.
3. ką pašiepti; kuo tyčiotis: Iš anų juokauti – pravardžiuoti.
atsijuokáuti į juokavimą juokavimais atsakyti: Sąmojingai atsijuokavo vežikas. Atsijuokavo Kazys rimtais kaimiškais sumetimais.
įjuokáuti. prijuokauti: Vieni jaunikiai susirinkę, tai ir įjuokáuja, įblevyzgoja.
išjuokáuti
1. praleisti juokaujant: Visą vakarą susėdę išjuokãvom, nieko nepadirbom.
2. išjuokti: Lenkų žemę perkeliavom, lenkų žmones išjuokavom.
nujuokáuti. juokais nukalbėti, juokingai nupasakoti: Ir ganyti nenuobodu: čia kitą mokslą einu, – nujuokavo Kaziukas. Smalos pekloj užtenka, – nujuokavo Nykštis.
pajuokáuti. juokaujant pašnekučiuoti, pakalbėti: Aš tik pajuokavau. Jaunimas susirinko pajuokauti ir šunis palodyti.
parjuokáuti. juokaujant pareiti: Parjuokavaũ visu keliu.
pérjuokauti. praleisti juokaujant: Párjuokavom visą dieną kamaro [je].
prajuokáuti. praleisti juokaujant: Visą vakarą prajuokãvom ir nieko gero nepadirbom.
prijuokáuti. . prikalbėti, pripasakoti juokų: Kiek mes per tą vakarą priplepėjom, prijuokavom!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.