kabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. kabinti 1: Kabinė́k drabužius ant tvoros. Sustojo abidvi valkstyti žemėn burnosus, kabinėja čia pat į gembes. Kaip pareina tėvas, tai jis jam jau kabinėjasi an kaklo, kad jau beveik tėvą lenktų.
2. stvarstytis, griebtis; karstytis: Kabinė́jas į duobės kraštus. Tas paukštis kabinėdamos į langus dunksno. Vaikas ant lovos galo kabinė́jas. Kabinė́kis kaip ožaitis, bene nukrisi. | Žirnikai su pupelėmis kabinėjasi subestų vytelių. Jo smegenyse plaukė ir kabinėjosi viena už kitos įvairiausios mintys.
3. priekabių ieškoti, kibti prie ko: Nekabinė́kis pri žodžių, o gausi. Anas papratęs kabinė́tis prie žmonių be reikalo. Mat įpykinai tą velnią, dabar ir kabinėjasi prie tavęs.
4. lietinėti: Kabinė́kit (kalbinkit) vienas kitą, ir eis šneka.
5. globstyti: Jaunoji kabinė́jo, bučiavo visų kojas prieš šliūbą.
6. imti, kopinėti. Kas dieną kabinėjanti medų.
7. grėbstyti: Kabinė́ti šieną iš krūmelių, iš duobelių, iš pelkių, iš upės pakraščių.
akìs kabinė́ti laukañ įkyriai reikalauti: Nelesintos vištos akìs kabinė́ja lauko [n].
į akìs kabinė́tis nuolat ieškoti priekabių: Į mano akìs nekabinė́kis.
apkabinė́ti. apkabinti:
1. Karininkai, išėję į žygį beveik paaugliais, grįžo suvyriškėję karo ore, apkabinėti kryžiais. Apkabinė́jo baltiniais visas tvoras. Kabykla rūbais apkabinėta.
2. Bernelius mažus apkabinėdamas bylojo. Jie sveikinosi, apsikabinėjo.
3. draskyti, purenti: Su velnio nagais (spyruoklinėmis akėčiomis) apkabinė́jam žemę.
atkabinė́ti. atkabinti 1: Duris, langus atkabinė́k.
įkabinė́ti. įkabinti 1: Įkabinė́ti žuvis į dūmus. Ji auskarus įsikabinėjusi.
iškabinė́ti. iškabinti 1: Retai iškabinėti tarp žydinčių liepų žibintai plūduriavo drėgnoje ir šiltoje nakties erdvėje. Jei sausame ore ir saulėkaitoje yra iškabinėti, tabokai džiūna didžiai veikiai.
nukabinė́ti. nukabinti:
1. Sušaukite visus jūrininkus, nukabinėkite visas bures.
2. Sienos nukabinėtos paveikslais. Rausvos uolos žalių apynių nukabinėtos.
pakabinė́ti
1. pakabinti
1. Kad mums būtų sienose vageliai kepurėms pasikabinė́ti.
2. paglamonėti.
pérkabinėti. perkabinti.
1. iš naujo pakabinti: Ant tvoros párkabinėk drapanas par naują.
2. pervartyti: Eik, vaikeli, atneši grėblį, tujau parkabinėsim tą šieną.
prikabinė́ti
1. prikabinti 1: Prikabinė́k visur drabužių, kad džiūtum. Prisikabinėjęs pilnas sienas paveikslų.
2. pririgzti, prikibti: Man prisikabinė́jo pilnos blauzdinės lakišių.
sukabinė́ti. sukabinti:
1. Sukabinė́jau visus drabužius.
2. Velka kelias akėčias sukabinėjęs.
užkabinė́ti
1. užkabinti 2: Užkabinėk langus, kad vėjas neatidarytų. Sėdi namie duris užsikabinė́jęs.
2. kliudyti, liesti: Kam tu užkabinė́ji mano daiktus?
3. erzinti, kirkinti: Pusberniai užkabinė́ja mergas. Jis visus užsikabinėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.