kabìnimas. → kabinti:
1. Drabužių kabìnimas ant karties.
2. Durų kabìnimas [kabliu].
3. sėmimas, ėmimas tąsaus daikto: Košės kabìnimas [šaukštu].
4. lietimas, siekimas: Gauname kreivąją, kaip [dviejų besisukančių krumpliaračių dantų] prisilytėjimo taškų geometrinę vietą, vadinamąją kabinimo liniją.
5. priekabių ieškojimas: Kabìnimasis prie manęs tau į gera neišeis.
6. kibimas: Čia jau dažnai tie ginčai nueidavo gangreit lig kabinimųsi į krūtinę.
apkabìnimas. → apkabinti:
1.
2. Draugo apkabinimas. Dar atsisveikinamasis žvilgsnis, dar apsikabinimas – ir jau esu vežime.
atkabìnimas. → atkabinti 1: Plūgų prie traktoriaus prikabinimas ir atkabìnimas.
įkabìnimas. → įkabinti 2: Irklo įkabìnimas [į valtį]. Kad nėr pryšnagio, ne toks įsikabinimas arkliuo.
nukabìnimas. → nukabinti 1: Lempos nukabìnimas.
pakabìnimas.
1. → pakabinti 1: Be pakabìnimo drapanų neišdžiovinsi.
2. kilpelė, už kurios drabužį pakabina ant gembės, kabeklis, pakaba: Nutrūko pakabìnimas. Prisiūtum geriau pakabìnimą, ne ką čia pakraščiais valkiojies: vis tavo žiponas pasuoly.
3. kablys drabužiams pasikabinti, gembė: Niekur nėr nė vieno pakabinimo – kurgi aš pasidėsiu savo drapanas.
4. uždanga: Balti, žali, mėlyni pakabinimai buvo prisegti plonosp drobėsp.
prisikabìnimas. → prikabinti
3. Čia jam priskabìnimas kaip žabalam in tvorą.
sukabìnimas. → sukabinti 2: Silpnas buvo sukabìnimas (surišimas) lenciūgu, ir nutrūko. Sukabinimas namų statyme.
užkabìnimas.
1. → užkabinti 2: Čia bus sunkus užkabìnimas [durų kablio].
2. → užkabinti
8. Ieškau kaip skęstantis jūroje kokio nors užsikabinimo.
3. kablio užlenktas galas, užlenkimas: Nulaužė klėties užkabìnimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.