į́kaboklis. įrankis, įnagis; prastas įrankis; prietaisas: Išsipylė į sodelį visa draugė, kiekvienas nešdamas kokį nors įkaboklį [medui imti]. Ant žuvies yra visokie į́kabokliai: vedė́ja, meškerė̃, palaidìnis. Su tokiais įkabokliais nėko gero nepadarysi. Prie bet kokios meistrystės vis šiokių tokių įkaboklių reikia. Tas daktaras visokių įkaboklių prisidėjęs. Jie turi visokių į́kaboklių – bepigu jiem dirbti. Meistras atejo su visais savo į́kabokliais. Kad būt koks įkaboklis ar pamušt, ar patraukt. Tai čia visi mūrininko į́kabokliai sudėti. Tas pats į́kaboklis prie kiaulių vadinsis lovys, o prie arklių – rinda. Kam tie į́kabokliai (mašinos dalys) reikalingi?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.