kãčiulti, -a, -o.
1. kačiulioti: Kãčiulo kãčiulo, kol' susipyko. Aš tave kačiulsu ir kačiulsu. Nekãčiulk, ba kačiulio bijau. Ir Viliuko širdį lyg kas kačiulti ėmė.
2. kamuoti, varginti: Ėmė jis visus kačiulti.
įkãčiulti. įkamuoti, įvarginti: Buvo įkãčiulęs, įveikęs mane tas latras su teismais, su skundais. Jau aną įkãčiula (įkaitina žodžiais) .
pakãčiulti.
1. pakutenti: Pakãčiulk po pažastų. Pakãčiulk aną, o ans labai bijo. | Palauk, aš tave pakãčiulsu!
2. įveikti: Prigėrė, peršalo, susirgo, ir pakačiulo aną – mirė.
prikãčiulti. prikutenti, prikačiulioti: Mergės par talką ant rinkio pasigavo Juzį ir tiek prikãčiulo, kad tas mėlenas paliko.
užkãčiulti. užkutenti, užkačiulioti: Anie galėjo negyvai užkãčiulti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.