káinioti, -ioja, -iojo.
1. kaišyti, pinti, tverti (šiaip taip, tam kartui, prastai): Jie tvorą káinioja. Jau baigiu kainioti, kelias sienas teturiu.
2. sienotarpius kamšyti samanomis, pakulomis ar kuo kitu.
3. painiotis, pintis: Nesikáiniok po kojų.
4. draugauti, bičiuliauti: Jei tu káiniosies su vagimi, tai susigudinsi.
5. sirgti, negaluoti: Ta dešiniąja koja ans káiniojas ir káiniojas. Tas arklys káiniojas.
apkáinioti. šiaip taip aptverti, spragas užtaisyti: Šiaip taip apkáiniojau tvorą - – gyvuliai nebelįs.
atkáinioti. atpainioti, atraizgyti: Atkáiniok siūlus.
įkáinioti. įpainioti, įvelti: Šešuras noria tave įkáinioti, t. y. įpainioti į liežuvius, į provojimus (= į provojimos). Siūlai į varsą įkainioti. Ko tu čia įsikáiniojai?
iškáinioti.
1. išpinti, išpainioti: Iškáiniojo lovos romus (su virvėm). Baigsiu iškainioti (išausti) audeklą. Vargiai iškáiniojau (retai išaudžiau) tą audeklapalaikį.
2. išraizgyti: Iškainiok virvę. Kam tuos siūlus iš kamuolio iškáiniojai (išdraikei) ?
sukáinioti. suvelti, suraizgyti: Jau tu kamuolio siūlus sukáiniojai. | Sukáiniojai man visus reikalus per savo nesupratimą. Siūlai susikáiniojo (= susipainiojo).
užkáinioti.
1. užkaišyti, užpinti, užtverti: Užkáiniok tą spragą tvoroj su kokiais statiniais. Užkáiniojau visas tvorų spragas. Užkáiniok spragą žabais.
2. užkimšti, užkamšyti: Skylę užkáiniojo.
3. užsimegzti: Gija užsikainiojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.