.
kaišýti, kaĩšo, kaĩšė. kišti.
1. smaigstyti ką kur, kaišioti: Giliai žiemai užėjus, zuikiams kaišė į sniegą šakas obelų. Kiti kaišo apynvarpčius iki diegams neapdygus. Uždegtų skalų į sientarpius nekaišyk.
2. stengtis įkišti, dėlioti: Pūsk žarijas, kaišyk šakalėlius. Nekaišyk man lazdų po kojoms: kad aš tau pakišiu, tai tikrai apvirsi! Netur didžio maišo, į pančekas kaišo. Jeigi velnias kaišytų į galvą kokius abejojimus, tegul neklauso.
3. megzti, austi ką kaišant: Marškos kaišyti labai nuobodu. Lininė staltiesė skaistgijom kaišyta.
4. puošti kaišant: Deveikų vartai baigiami kaišyti žolėmis. Mergos kaĩšo kupolius, žiedus, žoles aplei kryžius Joninė [je]. [Vaikai] suėjo mokyklos kaišyti. Nevadins jaunąja sesele, nekaišys žaliomsioms rūtelėms. Mano kaselės. žaliomis rūtomis kaĩšomos. Oi ūlyčios ūlyčios, gražiai mergų nušluotos, diemedėliais kaišytos. Aš kaišaũsi kvietkas aplink kepurę. Žemė kaišos žiedais. Nesikaišyk povo plunksnomis (nesigirk tuščiai) .
5. badyti kuo, rodyti ką (iškišant): Nežiūry (nežiūrėk) ir nekáišai (nekaišyk) pirštais saulės! Pasodinau in (ant) maišo, mane špygom kaĩšo.
6. davinėti, dalyti, kaišioti: Tur kaišyti dalimis po keletą rublių. Kaišė man arielką.
7. kištis su kuo; lįsti kur: Aš kaišiáus (kišaus su patarimais, patarinėjau) anims tiekanties (taisantis, rengiantis) į veselę. Į mūsų tarpą nekaišýkis.
8. išsikišti ir vėl pasislėpti: Pažiūrėjau – juoda aky kaišosi.
9. daryti priekaištus: Tokius daiktus kaišant (priekaištaujant), atsakyk tais žodžiais.
10. kištis skvernus už juostos, keltis sijoną: Kaišýkis paltą, matai, kokia rasa.
dantìs kaišýti juoktis, šaipytis: Nekaišyk dantų, niekas nepirks. Visų dantes balti – kaišyt nereikia (nereikia visur šaipytis) .
apkaišýti.
1. prikišti pakamšant: Apkamšau, apkaišau. Kodėl jam negyventi, kap kešenės pinigais apkaišytos (turi pilnas kišenes pinigų) .
2. apkaišioti, papuošti: Mane rūtais apkaĩšė. Apkaišysi brolių kepurėles. Kožno vieno kiemo apkaišýti vartai ir durys su berželiais. Šaltis apkaĩšė langus (išpuošė gėlėmis) . Juokingai išrodo žvėrukas, lapais apsikaišęs. Apsikaišiusios merginos dar nešė su savimi glėbius darželio gėlių. Tankiai pasėčiau ir nuravėčiau, o kur eidama apsikaišyčiau. Kvieslys jodavęs, apsikaišęs rūtomis, arklys irgi būdavęs apkaišytas.
3. apdalyti: Apkaišiau pinigais.
4. už juosmens apsikaišioti: Granatomis apsikaišęs, jis pats įėjo į kreizamtą.
atkaišýti.
1. atkamšyti: Kad bitėms trošku, turi avilį išvėdyti atkaišydamas visas skyles.
2. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų ar nešlaptų: Moteriškė atkaišytu sijonu ir atraitytoms rankovėms. Seni, jauni, akli, raiši, duokit garą (šokit) atsikaišę. Nuo Kirdonių ir Mielaišių ein mergaitės atsikaĩšę. Moterys net atsikaĩšiusios dirba.
3. atidavinėti: Atkaĩšė skolas, bet ne visas, o juk buvo prakvešęs (pralobęs), kaip usniniai (ostiniai, ostmarkės) atsirado. Vos ne vos per kelerius metus atkaišė mano dalį.
įkaišýti. įkišti.
1. įkaišioti: Kopūstuosa reikia inkaišýt ankslelių (alksnelių), kad liūliukai neėst. Tuojau reik jį. atidiegti nauju diegu ir apynvarpčius įkaišyti.
2. įterpti, įtarpstyti: Įkaišyk (= įkišk) jam, bernui, įkaištį ant kelio. Mok kalbon mūsų žodžius savo įkaišyti.
iškaišýti.
1. išpuošti kuo kaišiojant: Jei aš žinotau berneliu [i] teksiu, marškinėlius šilku šilkuotau, vašku vaškuotau, rūtelėm iškaišytau. Prekylangiai iškaišyti visokiais gražumynais. Iškaišýk seklyčią su žolėmis, su kvietkomis. Iš varnos nepadarysi povą, nors ją gražiausiomis plunksnomis iškaišytum. Rado miestą iškaišýtą vėliavom linksmom. Išsikaĩšė mergaitės svirnelį žolynais. Išsišlavė, išsikaĩšė stubas kap Sekminėm.
2. išbadyti, iškaišioti, išrodyti: Ana visus špygom iškaišė, ir ką tu jai [padarysi]. Kas yra pikta, netylėtų, vis tai pirštais iškaišytų. Tai tos bobos – išsikaĩšė špygom ažpykę, ir vėl geruoju šnekas.
3. išeiti (pinigams) bekaišant, išsidalyti.
4. išsikišti. .
nukaišýti.
1. papuošti nusodinant, nudaigstant, prikaišiojant: Visi takai žiedais nukaišyti. Būčia nukaĩšius kelelius rūtelėm. Kepurė nukaišyta spalvotais popierėliais.
2. nuimti apkaišymus: Nukaišo jaunamartei rūtas.
3. išjuokti kaišiojant (pirštais): Neslaunas siratėlių pulkelis, nukaišytas baltais piršteliais.
pakaišýti. pakišti.
1. padurstyti, pakaišioti gilyn baigiančių degti pagalių galus: Pakaišyk pečių.
2. apsikaišyti, pasipuošti: Paukščiai dailiai pasikaišę. Kambarį gėlėms pasikaišiau. Per Sekmines reikia beržiukais pasikaišyti.
3. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų: Pakaišýk mano drabužius, kaip tu pasikaišeĩ, matai, šlapia yra. Aukštai pakaišytais sijonais kazokės zujo po molą. Pasikaišau. Petronė murina, purvina, pasikaišiusi, atsiraičiusi bešviečianti (bešveičianti) virtuvės grindis. Ji neprastai apsidariusi buvo – mėlynu kašmieriniu sijonu, kurį nenorėdama pasikaišyti sauja apgniaužusi užpakalyje laikė. Eidama per rasas pasikaišyk sijoną, kad padurkai nesušlaptų. Kad ji duoda, kad šoka, net pasikaĩšius andaroką. Marginaitę pasikaišius. Eidama kiaulių šert turi visada pasikaišyt. Turiu pasikaišius lakstyti apie gyvulius. Eina boba lig kelių pasikaĩšius. Žingsniuoja sodietis po diržu pasikaišęs skvernus. | Kiškis rūksta miškan pasikaišęs (labai greitai) .
4. parinkti (raštus audžiant): Senoviškos prijuostės daugiausia austos dvinytai, su pakaišyta viena kita gėlele.
5. padavinėti, padalyti: Berniokams pakaišiau po kiaušinioką.
dantìs pakaišýti pasijuokti, pasišaipyti: Pakaišýk dabar dantìs (pasijuok, kad gudrus) ! Eina į bažnyčią dantų̃ pakaišýt.
prikaišýti.
1. įkaišyti ko nors daug: Prikaišýk pilną grėblagalvį dantų. Kiškį kepant (kepdami) jo mėsą prikaĩšo lašinių.
2. prikaišioti ko puošiant: Kam tam kasas prikaišaĩ?
3. pridėti, prikamšyti: Davė ragaišio ir kišenes prikaišė. Prisikaišiau sniego pilnas klumpes (klumpės pribiro sniego) .
4. duoti senatvėje duoną, išlaikymą: Kai pasensiu, tu mane prikaišysi.
5. prikaišioti, priekaištauti: Dėl tavo maišo ir man prikaišo. Ką man, mama, prikaišai?
sukaišýti. sukišti; susmaigyti: Iki nesukaišius reik juos. gerai parveizėt.
užkaišýti. užkišti.
1. užkaišioti ką už ko: Papuošė su žolėms stovylą, užkaišė kur galėdama. Už lankus (už lankų) užkaišyti piningų. Atjojąs dvariškis, pištalietoms užsikaišęs, su kalaviju pasibraukęs.
2. užkainioti, užtverti: Taip užkaišiáu, kad nė žąsiukas neišlįs. Simas šiandien kame gaišo, tegu žiogrius ans užkaišo. Aš prie Juodeikio pusės užkaišiáu torą.
3. pasikelti, pasikaišyti: Sijoną užsikaišius už juosmens ruošėsi pati šeimininkė.
4. patenkinti kaišiojant, davinėjant: Reikalus elgetų užkaišydami (elgetas sušelpdami) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.