x
kalbáuti, -áuja (-áuna), -ãvo. kalbėti.
įkalbáuti. įkalbinėti: Matušėlė piktuoju barasi ir geruoju prašo verkdama, garbstydama įkalbauja lakštuoja, kol tik tetušis neapsikęsdamas liepia į kelią taisytis. Atejo piršlys, įkalbãvo, kad dukterį leistų. Tai tėvas jam įkalbãvo ją vesti.
iškalbáuti. priekaištauti: Kad iškalbáuna, kad iškalbáuna, kad skieto neatnešiau.
prisikalbáuti prisikalbinti: Stačiai prisikalbauna ant nakvynės. Pati merga prisikalbáuna, kad ją imtų (vestų) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.