įkalbdinėti

kalbdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kalbinėti.
įkalbdinė́titr. įkalbinėti: Blogai tai yra, kad tu mane griekan įkalbdinė́ji.
prikalbdinė́ti. priekaištauti: Pradėjo jai prikalbdinėti, o ji kad atsikirto!
užkalbdinė́ti. užkalbinėti.
dantìs užkalbdinė́ti stengtis išsiteisinti, apsukti: Kam tu sveikam dantìs užkalbdinė́ji.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kalbdinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. kalbinėti. <br/><b>įkalbdinė́ti</b>tr. <span class="explanation">įkalbinėti: </span> Blogai tai yra, kad tu mane griekan įkalbdinė́ji. <br/><b>prikalbdinė́ti</b>. <span class="explanation">priekaištauti: </span> Pradėjo jai prikalbdinėti, o ji kad atsikirto! <br/><b>užkalbdinė́ti</b>. <span class="explanation">užkalbinėti. </span> <br/><b> dantìs užkalbdinė́ti</b> <span class="explanation">stengtis išsiteisinti, apsukti: </span> Kam tu sveikam dantìs užkalbdinė́ji.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.