įkalbinėjimas

kalbinė́jimas. →. kalbinėti
1.
apkalbinė́jimas. →. apkalbinėti 1: Daugiausia čia. pajuokiama kortavimas, apkalbinėjimai. Beklausydamas apkalbinė́jimų, neužmiršk, kad ir pats esi apkalbamas. Pavydas ir vienas kito apkalbinėjimai buvo įprasti dalykai miestelėnų tarpe.
atkalbinė́jimas.

1. →. atkalbinėti 2: Matydamas tą beprotį neklausant jokių atkalbinėjimų, Kasparas nusprendė leistis kartu.

2. atsisakinėjimas, nesutikimas: Monika staiga, be atsikalbinėjimų, sutiko. Be jokių atsikalbinėjimų: kur pasakyta, ten ir eik! Jo atsikalbinėjimai nepateisinami. Be jokio atsikalbinėjimo reikalavo, kad ją nužudytų. Prašiau jį kūmuos, bet toks jo atsikalbinė́jimas, kad baisu!
įkalbinė́jimas. →. įkalbinėti: Bet buvo aišku, kad pažadų ir įkalbinėjimų ilgam laikui neužteks. Moterėlė iš pradžios priešinosi ir spyrėsi Šnypščio įkalbinėjimams.
iškalbinė́jimas. →. iškalbinėti:

1. Kaip peiliais pradėjo badyti man tie iškalbinėjimai širdį. Nebepadėjo nei Liucijos barniai ir ašaros, nei jos iškalbinėjimai.

2. Neest tau Magdalena ižstatyta ant iškalbinėjimo piktybių.

3. išsisukinėjimas, vangstymasis: Žinau, žinau tavo išsikalbinėjimus: tai laiko maža, tai naujienų neturi. Tai tokius išsikalbinėjimus girdėdamas, juokys tiktai, daugiaus nėko. Yra netikę išsikalbinėjimai, kurių užpakalyje slepias dvasios nedrąsa. O kitų išsikalbinėjimo nenori priimti. Dovenomis negal papirkti, o išsikalbinėjimų nepriima.
prikalbinė́jimas. →. prikalbinėti 2: Antanas į prikalbinėjimus nieko neatsakė. Neklausykite tame dalyke prikalbinėjimų arba gąsdinimų.
užkalbinė́jimas. →. užkalbinėti: Burtinykai užkalbinė́jimu gydo žmones.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kalbinė́jimas</b>. →. kalbinėti 1. <br/><b>apkalbinė́jimas</b>. →. apkalbinėti 1: Daugiausia čia. pajuokiama kortavimas, apkalbinėjimai. Beklausydamas apkalbinė́jimų, neužmiršk, kad ir pats esi apkalbamas. Pavydas ir vienas kito apkalbinėjimai buvo įprasti dalykai miestelėnų tarpe. <br/><b>atkalbinė́jimas</b>. <br/>1. →. atkalbinėti 2: Matydamas tą beprotį neklausant jokių atkalbinėjimų, Kasparas nusprendė leistis kartu. <br/>2. <span class="explanation">atsisakinėjimas, nesutikimas: </span> Monika staiga, be atsikalbinėjimų, sutiko. Be jokių atsikalbinėjimų: kur pasakyta, ten ir eik! Jo atsikalbinėjimai nepateisinami. Be jokio atsikalbinėjimo reikalavo, kad ją nužudytų. Prašiau jį kūmuos, bet toks jo atsikalbinė́jimas, kad baisu! <br/><b>įkalbinė́jimas</b>. →. įkalbinėti: Bet buvo aišku, kad pažadų ir įkalbinėjimų ilgam laikui neužteks. Moterėlė iš pradžios priešinosi ir spyrėsi Šnypščio įkalbinėjimams. <br/><b>iškalbinė́jimas</b>. →. iškalbinėti: <br/>1. Kaip peiliais pradėjo badyti man tie iškalbinėjimai širdį. Nebepadėjo nei Liucijos barniai ir ašaros, nei jos iškalbinėjimai. <br/>2. Neest tau Magdalena ižstatyta ant iškalbinėjimo piktybių. <br/>3. <span class="explanation">išsisukinėjimas, vangstymasis: </span> Žinau, žinau tavo išsikalbinėjimus: tai laiko maža, tai naujienų neturi. Tai tokius išsikalbinėjimus girdėdamas, juokys tiktai, daugiaus nėko. Yra netikę išsikalbinėjimai, kurių užpakalyje slepias dvasios nedrąsa. O kitų išsikalbinėjimo nenori priimti. Dovenomis negal papirkti, o išsikalbinėjimų nepriima. <br/><b>prikalbinė́jimas</b>. →. prikalbinėti 2: Antanas į prikalbinėjimus nieko neatsakė. Neklausykite tame dalyke prikalbinėjimų arba gąsdinimų. <br/><b>užkalbinė́jimas</b>. →. užkalbinėti: Burtinykai užkalbinė́jimu gydo žmones.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.