x
kálbinimas. kal̃binimas.
1. → kalbinti
1.
2. derėjimas, lygimas (samdant ką).
atkálbinimas. atkal̃binimas. → atkalbinti.
įkálbinimas. įkal̃binimas.
1. → įkalbinti 1: Aštrus įkal̃binimas.
2. įtikinėjimas: Jokie įkalbinimai ir viliojimai jo apversti nebegali.
prikálbinimas. prikal̃binimas. → prikalbinti.
užkálbinimas. užkal̃binimas. → užkalbinti 1: Jai tekdavo atsakyti į užkalbinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.