.
kaliavóti, -ója, -ójo. pakartotinai, įsakmiai liepti, įsakyti, kalti: Kiek kartų aš anam kaliavójau, kad sušilusių arklių girdyti negal. Aš tau kaliavójau visą dieną, o tu nesidedi į galvą. Nors tėvai kasdien vis iš naujo kaliavó [ja],
bet vaikas neklauso, ir tiek. Motyna, prirėmusi į kertę, kaliavója savo sūnui, kad kelionė būtum su saũguliu. Iš mažens buvau kaliavójamas neužtikti žmogaus.
įkaliavóti. įsakmiai prisakyti, paliepti, įkalti: Įkaliavók sūnui kaip vinį į kaklą, kad jis kelionėje būtų atsargingas. Įkaliavójau baisiausiai, kad nemaluotų. Tu jam gerai įkaliavók, kad jis kartais neužmirštų. Įkaliavójau vaikus, kad nekušintų nė vieno svetimo obulo. Aš anam tiek įkaliavójau į galvą, kad nereikalingo neužkabink. Aš anam gerai įkaliavojau (išmokiau) lietuvių kalbą. Įsikaliavok, vaikeli, į širdį, kad tokios motinos neberasi daugiau nėkur.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.