kankliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. kanklėmis skambinti: Kanklininkas kankliuodamas deda kanklius ant stalo arba ir ant kelių. Sūnus griebia ant kanklių kankliúoti. Tai kankliuoja, tai vamzdžiuoja, širdį linksmina žmogaus. Lapė kankliavo, meška trimitavo, o vilkelis nabagėlis vedė ožką šokti. Gandras kankliavo, lokys trimitavo.
2. skambėti. Grįžkite, broleliai, į aukštą kalną, kur kankliuo [ja] kanklelės netrankomos.
3. mušti, kulti: Gi ir kankliãvo, už ką avižas išganė. Ėmė kankliúot su kačerga savo vyrą.
apkankliúoti. apmušti, apkulti: Paėmęs rykštę, kad apkankliúosiu tave, tai daugiau to nebedarysi! Kad apkankliúosiu, tai net staugsi!
įkankliúoti.
1. įstengti kankliuoti.
2. kankliuojant įeiti, įsigauti kur nors.
nukankliúoti. nuperti kailį, apmušti: Boba senį nukankliãvo.
pakankliúoti
1. kanklėmis paskambinti: Aš jum dailiai pakankliuosiu.
2. pamušti, pakulti: Aš jo sūnų truptį pakankliavau. Pakankliúok pakankliúok ir paleisk!
prikankliúoti. primušti, prikulti: Mane vakar prikankliãvo. Kitakąrt aš jį kad prikankliúosiu, tai žinos!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.