karabū̃zyti, -ija, -ijo. barti, įkyriai kalbėti, raginti: Motina karabū̃zijo ir karabū̃zijo savo vaikus, kad mokytųs. Mane visi karabūzija. Karabū̃zyk tu aną nors kartą iš namų.
įkarabū̃zyti. įbarti: Vaikus reikia gerai įkarabū̃zyti (įsakyti jiems) .
iškarabū̃zyti. išvaryti, išguiti: Iškarabūzijo kai šunį iš kamaros.
prakarabū̃zyti. Anos prakarabū̃zys tą davatką, t. y. išvaksys.
prikarabū̃zyti. priraginti, prikelti: Ar tu aną prikarabū̃zijai pusryčių?
užkarabū̃zyti. užguiti, užgraužti: Sesuo karabū̃zyte užkarabū̃zys tave, jeigu taip pasakysi. Tu visai aną užkarabū̃zysi. | Užkarabūzijo (užmušė) pačią tas pijokas amžinasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.