kárkinti (-yti), -ina -ino. N
1. karkti: Višta kárkina, kvaksi. Vištos kárkina. Višta karkina: „kar kar kar!“, gal noria kiaušinį dėt. Vištos karkina, noria lesti. Višta kárkina, norėdama dėti. Šita vištelė labai gražiai kárkina. Na, vištele, ko teip graudžiai kárkini? Gal su kiaušiniu ši višta, kad kárkina. Gaidys, anksti pakilęs, gieda, vištos karkina. Aš parduosiu pupų rėtį, nusipirksiu vištom gaidį, kad jos nekarkytų ir galvelės nekaršytų. Geltonos vištaitės po žeme karkina.
2. nedarniai giedoti, dainuoti; įkyriai kalbėti: Jei nemoki dainuoti, geriau nekárkink! Gerų giedorių nebuvo: vienos bobelės kárkino. Davatkos bažnyčioj kárkina. | Ko tu čia kárkini (dejuoji) be reikalo?. Et, ką čia su tavim karkintis!
3. daryti, kad karktų: Kam kárkini vištas spaudydamas? Aš užniksiu vištas karkinti. Vaikai, nekarkinkiat vištų!
atkárkinti.
1. nedarniai, nenoriai atgiedoti: Klebonas egzekvijas atkárkino.
2. atpjauti neaštriu pjūklu: Vieno striūklio negaliav atkárkinti.
įkárkinti. įstengti karkinti, nedarniai giedoti: Ir aš tiek įkárkinu, kiek sena višta.
iškárkinti.
1. karkiant ką padaryti: Vištos ant laktų jau daug iškárkino pautų (pridėjo) .
2. ką karkiantį išgabenti: Iškárkink (išvyk) vištą iš daržo. Iškárkinau visas vištas į turgų (išvežiau) .
nukárkinti.
1. nedarniai nugiedoti: Kárkinte nukárkintum mane į kapą.
2. neaštriu pjūklu, peiliu nupjauti, nudzirinti, nubrižinti: Su tokiu pjūklu nenukárkinsiav.
3. nusibaigti, suvargti: Ko tu tep nusikárkinęs?
pakárkinti. nedarniai pagiedoti ar pakalbėti: Pakárkino kelias giesmeles ir išlakstė. Kai sueisiu, pakárkysiu (pašnekėsiu, pagirsiu) .
užkárkinti
1. užkarkti, užrėkti vištos balsu: Švakas jos balsas: užkárkino kap vištelė.
2. pradėti giedoti: Kai užkárkino tą giesmę, tai kárkino kárkino visą vakarą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.