kártinti, -ina, -ino. kar̃tinti.
1. daryti kartų: Apvyniai alų kártina. Kam kártini barščius, kodėl netaisai, kad rūgtum? Sėmeniniai pelai nekar̃tina duonos, tik ruginiai kar̃tina. Ką čia burną kartinus tais vaistais, kad nepadeda!
2. daryti nemalonų, nemielą: Rūpesčiai ir skausmas kartino jos ilgesį.
3. pykdyti, erzinti: Nekártink, vaike, manęs be reikalo, bo iš tiesų susipyksim.
4. būti nepatenkintam, graužtis: Biednas žmogus savo gyvenimu kartinas.
apkártinti.
1. padaryti kartų: Ana apkártino pieną, belaikydama ilgai. Apkar̃tink.
2. padaryti nemalonų, nemielą: Ne vien liga, bet ir kitos aplinkybės apkartino ponui Skrodskiui tėviškus dukters laukimo jausmus. Negeras darbas apkartino saldžiausias gyvenimo valandas. Ta niurzga visą jaunystę buvo jai apkartinusi. Ar ne ponai jau seniai apkartino gyvenimą?
atkártinti. padaryti nebekartų: Lubinus atkartinant, išimamos karčiosios grūdų dalelės. Atkartintus lubinus gana noriai ėda galvijai ir kiaulės. Atkartintas kepenis supjaustyti gabalėliais.
įkártinti. padaryti kartų, nemalonų: Įkar̃tinu. Aš jam tuo, rodos, gerokai įkartinau gyvenimą.
nukártinti. padaryti nemalonų, nemielą: Nukartino jo sunkų padėjimą.
pakártinti.
1. padaryti kartų: Apynius dedame, norėdami alų pakartinti. Geriau valgyti duonelę, pasaldintą laimės ir sutikimo, negu pyragą, pakartintą neapykantos. Pakar̃tinu.
2. padaryti nemalonų, nemielą: Daug žmonių sau ir kitiems gyvastį pakartina. Tūlą dieną patys pasikartinam.
pérkartinti. per daug pakartinti: Gėrimo nereikia perkartinti.
prakártinti.
1. padaryti kartų, pakartinti: Džiaugsmą prakar̃tinti.
2. praėsti kartumu: Langų eželis (tokia karti žolė) praėda, prakartina užkritusias (neprigirdinčias) ausis.
3. įpykinti: Prakar̃tinau visus ir išvažiavau.
susikártinti. susigraužti, susisieloti: Žmogus susikartinęs ašarom apsipylė.
užkártinti. įpykinti, įerzinti: Užkartintos nes buvo dūšios visų žmonių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.