kaukšė́ti, káukši (káukšia, -ėja), -ė́jo. káukšėti, -i, -ėjo.
1. kalti, belsti, daužyti: Kaukšėjo medį kaip genys. Anys eina miškan, per medį káukši ir baido vilkus. Kaukšėjo kirviai, žviegė pjūklas, urzgė traktoriai. Arklys pasagom kaukši. Su savo kūjaičiu ans káukša ir káukša kiauras dienas. Jis nuėjo kaukšėdamas lazdele. Arklių kanopos kaukšėjo. Kaukšt, kaukšt – kaukšėjo batai be gumų. Išdžiūvęs molis kaukšėjo (trinksėjo) po jo kojomis. Girdėjau, kaukši – tur būt, lentas kala. Jis, eidamas su mediniais, labai káukši. Tėvelis, ką dirbdamas, dantim kaukšė́davo.
2. belstis, barbenti, klabenti: Kaukšė́ti į duris.
3. beldžiant, trenkiant eiti, važiuoti: Jis kaukšėjo šaligatviu. Kaukšėjo plentu vežimas. Tiltu kaukšėjo sunkūs žingsniai. Devynios stirnos ant vienos kojelės káukši.
atkaukšė́ti. atkáukšėti. ateiti beldžiant: Aure ir jis čia atkáukši per gruodą. Tik nukalbėjau – štai ir atkáukši. Iš tolo jau girdim, kad atkaukšia.
įkaukšė́ti. įeiti beldžiant: Žmona su indais ir duonos puskepaliu įkaukši.
nukaukšė́ti. nueiti beldžiant: Ji su savo kamašėliais tik kaukš, kaukš ir nukaukšė́jo. Jis išeidamas tyliai uždarė duris ir nukaukšėjo laiptais. Gintautas pasiėmė savo kuoką ir pėsčias nukaukšėjo į Santeklius. Jis nukáukšėjo kitur. Per kiemą nukaukši klumpėti žingsniai.
pakaukšė́ti. pabelsti, pataukšėti: Jis pakaukšėjo batais. Aš noriu truputį pakaukšė́ti (paausti) .
parkaukšė́ti. pareiti beldžiant: Jau tėtė parkáukšėja.
pérkaukšėti. pereiti beldžiant: Per tiltą perkaukšėjo vaikinas.
prakaukšė́ti. praeiti beldžiant: Prakaukšėjo su čebatais pro šalį, nė nepažinau.
sukaukšė́ti.
1. subelsti, sutaukšėti: Mergaitės dantys nuo šalčio sukaukšėjo. Piktai dantimis sukaukšėjo lapė.
2. sueiti kaukšint: Sukaukšė́jo visi vaikai vidun.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.