káustyti, -o, -ė
1. prikalti arkliui prie kanopos pasagą; pamušti geležimi (batus): Jo tėvas buvęs kariuomenėje ir kaustęs arklius. Káustyti arklius. Jau žirgus káusto, regisi, reiks važiuoti. Senuk, ar tu da matai tuos čebatus kaustyti? Jie trypė maišą savo kaustytais batais. Geležim kaustytas reakcijos kumštis buvo nukreiptas prieš liaudį. Arkliui koją kausto, o varlė savo atkiša. Káustytu arkliu gera ir važiuot. Girtiem ir ožkos kaustytos. Tegul aš ne pėkščia, bet ji kaustyta.
2. geležimi ar kitu metalu ką apkalti, sutvirtinti: Reikėdavo kaustyti vežimą. Kalvis roges káusto. Senovėje vežimai nekaustyti buvo. Pakinkykit man šyvą žirgelį in kaustytus ratelius.
3. atimti laisvę, surakinti: Maurojo galvijai, jungui kaustant jų sprandus. Ruduo tyliu liūdesiu kaustė gamtą. Kažkoks nerimas kaustė širdis. Miegas kaustė akis. Šiurpas kaustė jos širdį.
4. kalinėti, daužyti, mušti: Ėmė kaustyti per sieną. Boba drąsi, kausto su kumščiu vyrą užvirtusį (girtą) . Ot būdavo mušeikos tie vyrai: mušdavosi, káustydavosi.
5. smarkiai kalbėti, atsikirsti kalboje; įsakyti: Kad kausto jį, tai net ausys dega. Moterėlės suėjusios labai smarkiai káustosi.
6. smarkiai su triukšmu eiti: Anas labai smagiai káusto, bet kas su juo nesuspės. Kausto kuogiai vakarėlin, kad net ugnys iš po čebatų skyla. Pėsčias kaustysi kai ponas! Gali ir namo káustyt.
ant keturių̃ káustytas smarkus, mokantis atsikirsti: Jis ant visų keturių kaustytas.
blusàs šunìms (šárkas, várnas) káustyti į niekus (išeiti): Eisi šunims blusų kaustyti. Išėjo miškan šarkų kaustyti. Išėjo várnų káustyti. Eik Garliavon varnų kaustyt.
káustytas ir máustytas gudrus, gabus: Anas káustytas ir máustytas.
velnių̃ káustytas apsukrus, suktas: Tas velnių̃ káustytas.
tik žvìrblius káustyti prastas darbininkas: Tau tik žvirblius kaustyt, o ne prie šitokio darbo!
apkáustyti.
1. blogai pakaustyti arklį, įvaryti ne vietoje pasagvinę: Mūsų arklys, matyt, apkaustytas, kad šlubuoja, ir bėga kraujas iš nagos.
2. geležimi apkalti, sutvirtinti: Kalvis apkáustė ratus. Motina atidarė didelę, žalia spalva nudažytą, apkaustytą pasoginę skrynią. Kojomis plėšdamas šalčio apkaustytas lentas, kažin kas stambiais žingsniais perėjo prieangiu. Jie apsikáustė šlajukus.
3. surakinti, suvaržyti: Nori savo ledu šaltu krūtines apkaustyt.
4. apsišarvuoti: Jų žmonės buvo apsikaustę šarvais ir apsiginklavę lankais, strėlėmis ir kardais.
5. apmušti, apkulti: Vakar jį gerai apkaustė. Kai kada ir mažesnis didesnį apkausto. Kažin kuris kurį apkáustytų.
atkáustyti
1. atkalti pasagą: Užkaustei arklį, tai dabar atkáustyk.
2. atpliekti, atidaužyti: Už šitą aš tau paausius atkaustysiu.
3. atkirsti kalboje, atžerti: Baisiai atpikrus žmogus; ką tik pasakyk ne paplaukiui, tau kad atkáustys. Atkáustė, ir negali priskabint. Ot tai atkáustė (gudriai atsakė) !
4. smagiai ateiti, atidrožti: Seniokas pėsčias atkáustė. Ar jis su mašina atvažiavo, ar pėsčias atkaustė?
įkáustyti
1. apkaustyti 2: Inkáusčiau ratus. Tai inkáusčiau roges, nors armotas vežk. Ratai, matyt, gerai inkaustyti: dunda kietai.
2. įrakinti, įtvirtinti: Dar daugiau inkaustys šaltis Nemuną. Taip tą gyvenimą pavaizduoti, žinoma, galėjo tik tas, kas keletą metų buvo į tą tvarką įkaustytas.
3. įsakmiai prisakyti, įkalti: Reikė gerai įkaustyt, kad nepamirštų cukraus nupirkt.
4. smagiai įeiti, įdrožti: Inkáustė vidun.
iškáustyti.
1. iškalti: Atsirišo varinį raištį ir pamušą šarvo, kur variakaliai jam iškaustė.
2. išdrožti, išsakyti: Iškáusčiau viską akỹs. Iškausčiau viską, ką tik žinojau.
nukáustyti
1. nukalti, nuimti pasagas: Iš pradžios arklį nukaustyk ir pažiūrėk, ar nebuvo jis užkaustytas. Eržilai ganykloje visuomet nukaustyti.
2. nukalti, nuimti (geležis): Aš nepajėgiu nukaustyti tavo grandinių.
3. nukalti, padaryti: Kalbininkai tų naujadarų yra nukaustę daug.
4. nueiti, nudrožti: Kam man arklys, kad aš ir pėsčias nukaustysiu.
pakáustyti
1. pakalti arkliui pasagas: Pakaustau arklį. Jau senai pakausčiau bėrąjį žirgelį. Žmonės kultūringi ir techniškai pakaustyti (išsilavinę) . Pasikaustė arklius ir išvažiavo. Raiteliams reikėjo pasikaustyti ir apsiliuobti.
2. primušti, pripliekti: Vyrai vagį taip pakaustė, kad tas daugiau nebenorės vogt. Kad pakáustysiu, tai nebambuliuosi!
3. pasakyti, išdrožti: Jiem viskas akỹs reikia pakáustyt, anys gi nieko nežino.
4. pakaukšėti, pavaikščioti kaukšint: Pakáustė vienas po sceną lyg an juoko, ir po visam.
ant visų̃ keturių̃ (visomìs keturiomìs) pakáustytas smarkus sumanus: Jis visomis keturiomis pakaustytas. Oi, čia merga an visų̃ keturių̃ pakáustyta.
kaĩp pakáustytas greitai, smarkiai, skubiai: Eina kaĩp pakáustytas. Bėga laikas kaip pakaustytas. Jis kaĩp pakáustytas laksto.
parkáustyti. pareiti, pardrožti: Kai kitur geriau nerasi, vėl namo parkáustysi. Nevėlai da parkáustėm namo.
pérkaustyti.
1. iš naujo pakaustyti: Aš dažnai savo sartąjį perkaustau. Kavolis čikš čikš, taukš taukš su plaktuku, bematant ir pérkaustė arklį.
2. iš naujo apkalti: Negerai apkaustė ratus, reiks pérkaustyt.
prikáustyti.
1. prirakinti, pritvirtinti: Prie aukščiausio sienos kuoro narsųjį prikaustė.
2. primušti, pripliekti: Gerai reikėjo prikáustyti ją su tąj [a] pačia balana.
sukáustyti.
1. sukalstyti pasagas arkliui: Kap sukáustai (pakaustai ant visų keturių) arklius, tai vėl gerai važiuoji.
2. surakinti, sutvirtinti: Plieno grandinėmis sukaustė. Tau sparnus ledų ledai sukaustė, žvarbios vėtros širdį surakino. Žemę sukaustė gruodas. Sukaustė kaip ledas ežerą. Dabar jis jautėsi kaip sunkiom grandinėm sukaustytas žvėris. Jūra buvo sukaustyta ledo. Vaiko akys merkės. merkės. jau sukaustė snaudulys. Skausmas ir gailestis tik laikinai sukaustė jų širdis. Kaip atmegzti mane sukausčiusios paslapties mazgą? Saldžiausias sapnas yra sukaustęs žmonių akis.
3. sukalti, sunaudoti metalą kam nors: Seniai sukáusčiau į padkavėles aukso žiedelį. Seniai sukausčiau aukso žiedelį žirgeliui po kojelių. Mano geležis sukaustė kitam.
4. sumušti: Jį tai gerai sukalė, sukáustė čebatais. Arklys sukáustė Jonui koja krūtinę.
5. suvaikščioti, sukeliauti: Tai čia vis až tavęs tokį kelią sukáusčiau.
užkáustyti
1. per daug toli nuo krašto įkalti pasagvinę arkliui į nagą ir pasiekti gyvuonį: Užkáustė arklį, tai dabar ir šlubuoja. Ar užkáustėm arklį, ar dėl ko kito pradėjo raišti ? Atsargiai kalk uknolį, kad neužkáustytum koją. Arklys šlubuoja – gal ažkáustytas.
2. kaustant uždėti: Prisakė ant visad užkaustyt retežius.
3. užkalti: Gelžimis užkaustytais langais yra mažas kambarėlis.
4. sukietinti, uždžiovinti: Po lietaus saulė ažkáustė molį.
5. užduoti, užkirsti: Kas tau užkaustė per galvą, kad toks guzas iššokęs?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.