įkebelduoti

kebeldúoti, -úoja, -ãvo. kèbelduoti, -uoja, -avo

1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo [ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis. Kèbelduoja kaip koks kebelda. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs.

2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo [ja] – kebeldai, kebeldai.
atkebeldúoti. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis.
įkebeldúoti. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kebeldúoti, </b>-úoja, -ãvo. kèbelduoti, -uoja, -avo<br/>1. <span class="explanation">nevikriai eiti; šlubuoti: </span> Kebeldúo [ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis. Kèbelduoja kaip koks kebelda. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs. <br/>2. <span class="explanation">judėti, krutėti, kabalduoti: </span> Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo [ja] – kebeldai, kebeldai. <br/><b>atkebeldúoti</b>. <span class="explanation">kebelduojant ateiti: </span> Atkebelduoja žilaūsis senis. <br/><b>įkebeldúoti</b>. <span class="explanation">kebelduojant įeiti: </span> Senė įkebeldavo į pirkią.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.