kemėrúoti, -úoja, -ãvo. kèmėruoti, -uoja, -avo
1. rankomis ar kuo kitu mosuoti, mojuoti: Ką čia su lazda kemėrúoji – da užgausi ką. Tėvą kap laidojo an kapų, tai jis tik kemerúoja rankom. Jis kemėravo su smaigu ir nei vieno obuolio nenumušė. Kur čia kèmėruoji apie akis. Nesikemėrúok su kartim, visiem akis išbadysi. Ko čia kemėrúojies rankom lyg girtas? Nuėjęs paežerėn kemėrúojas meškerėm, o žuvies – nė pauostyt.
2. judėti, šmėžuoti, mirgėti: Nemuno garlaiviai taip pat juda kruta, švilpauja, ratais kemėruoja, bet pirmyn juos neša pats vanduo savo greitumu. Koks te daiktas kemėrúoja prie krūmelio? Ana tę kas ant kalno kemėruoja, tai gal veseilė parvažiuoja? Tę kas kemėrúoja – ar tik ne jis pareina? Jau negaliu skaityt, akyse kemėrúoja. Klevo lapai kemėrúoja. Nekemėrúok ten prie lango – aš nieko nematau, kas pečiuj daros. Kemėrúoja ir kemėrúoja, nei dirbt negali, eik nuo šviesos.
apkemėrúoti. netikusiai, griozdiškai ką padirbti: Kaip tu čia apkemėravai kaip koks kemėras. Paki šitas šliubis apkemėruõs lauką, aš dešimtį aparsiu.
atkemėrúoti. iš tolo, neaiškiai matomai, judant, mostaguojant ateiti: Žiūrėk, atkemėrúoja keliu.
įkemėrúoti. mosuojant kokiu daiktu įeiti.
iškemėrúoti. išsikėtus, svyruojant į šalis išeiti: Toks girtas buvo, kad tik tik per duris iškemėrãvo. Kaip tu čia išsikemėravaĩ su tokiais ilgais medžiais?
nusikemėrúoti sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nusirioglinti: Nusikemėrãvom šiaip ne teip iki kavolio gryčios su sulūžusiu ratlankiu.
pakemėrúoti. pamaišyti, pajudinti, pakrapštyti: Pakèmėruok pečių, kad geriau degtų.
sukemėrúoti. sujudėti, sumirgėti: Tik sukemėrãvo akyse – gražiai paukštis prilėkė.
užkemėrúoti
1. užimti vietą kuo, užgriozdoti: Užkemėrãvo užkemėrãvo, nebėr vietos ir ratam įvežti.
2. kuo nors suduoti: Aš tau užkemėrúosiu per nosį, tai ilgai atminsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.