keñkti, -ia, -ė.
1. daryti žalą, trukdyti: Kuo aš jam kenkiu? Kur tik eina, ten ji kenkia; jos kaip maro žmonės lenkias. Gerk, vanduo tau nekeñks. Kas tau keñkia, t. y. skauda, ar grūžtis? Aš pats nežinau, kas man keñkia. Arkliui darbas nekeñkia, tik pasninkas. Labai man keñkia namie sėdėjimas. Viską dirba ir nuo visko keñkia. Ką keñks – pamėgink! Tau vargai nekenk. Man niekadai nieks nekenks.
2. trūkti, stokoti: Kas tau keñkia, kas (ko) peliuoja, kas (ko) tau netenka, kad tu taip dejuoji? „Gryta!“, tariau, „kas keñk, kam bėgi taip išsižiojus ?“.
atkeñkti, -ia, àtkenkė. blogu už blogą atsilyginti, atkeršyti: Ir aš buvau norėjęs jam atkeñkti, bet apsigalvojau: velniai jo nematę.
įkeñkti, -ia, į̃kenkė.
1. įskaudinti ką.
2. pakenkti, padaryti žalą: Nieku būdu nenorėjęs jį įkenkti. Žolės, netikru čėsu vartotos, daugiaus įkenkia nekaip liga. Tuomi nieko nelaimėjo, bet pati įsikenkė.
pakeñkti, -ia, pàkenkė. padaryti kam žalos: Pavasario šalnos ir daržovėms pakenkė. Kažin kas šįmet rugiam pàkenkė. Darydamas bloga, tik pats sau pakenksi. Pakenkė kaip vagiui tamsi naktis (nepakenkė) .
prakeñkti, -ia, pràkenkė. pergalėti, nugalėti.
sukeñkti, -ia, sùkenkė. pakenkti, sutrukdyti: Ko tu bėgioji į pašalius: sukenki man ir skaityti.
užkeñkti, -ia, ùžkenkė. pakenkti, padaryti žalos, sutrukdyti: Žmogus savo išminčia akmeninį kalną iš vienos vietos į kitą perkelia, o nieko jam neužkenks. Bepildamas degtinę ligotan pilvan sau užkenksi. Bet aš nebausiu tų, kurie man nori užkenkti, o negali. Jis negali užkenkti gyvenimo bėgiui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.