kepersúoti, -úoja, -ãvo. kèpersuoti, -uoja, -avo
1. šokuoti, liuoksėti: Paleidau kraliką, jis tuo ir kepersúoja į daržą. Sa, šunie, kiškis parugėj kepersúoja! Žiūriu – gi avelė po daržą kepersuoja. Blogas arklys žydo kèpersuoja kaip ožys, t. y. bėga arba joja negreitai, šūkúoja ant vietos. ropoti, mėtantis į šalis: Ekėčios ant grumsluotos dirvos ekėjant kepersúo [ja]. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs ant lauko kepersuoja.
2. eiti svyruojant į šalis: Kèpersuoji kaip antis. Vaikinas kèpersuoja įsikandęs papkį kaip senis. Kas ten galulaukėj kepersuojas?
3. eiti rankom ir kojom, ropoti: Vaikas kepersúoja.
4. kojomis, rankomis spardytis: Jis, kai užpyksta, išgriūva aukštielnykas ir kepersuoja. Kas te kepersuoja – kelia kelia ir negali atsikelti. Kèpersuojas vaikas. Kepersuojasi kaip viščiukas tarp pakulų ir neiškliūva.
atkepersúoti.
1. atšokuoti, atstraksėti.
2. krypuojant ateiti: Pamatė vištas lesinant, tai tuoj ir antys atkepersúoja. Ogi žiūriu – atkèpersuoja pas mus tas senis.
įkepersúoti. įeiti krypuojant, klumpant, rankomis ramstantis, įkepėstuoti.
iškepersúoti
1. svyruojant, krypuojant išeiti kur.
2. rėplomis išsikrapštyti iš kur: Led iškepersãvo iš lovos vaikas nuo tėvo.
3. kepersuojant išvaikščioti: Tursu kepersu visą lauką iškepersavo.
nukepersúoti.
1. kur nors nušokuoti, šuoliais nubėgti: Kiškis nukepersãvo per laukus.
2. nueiti kur krypuojant, svyruojant į šalis: Boba nukepersãvo per laukus. Kol nukepersãvo, kol atkepersavo, kiškis ir pabėgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.