įkerėblinti

kerė́blinti (-yti), -ina, -ino, kerė̃blinti

1. sunkiai, išsikėtojus eiti: Raišis ir tas kerė́blina. Šiaip taip kerė́blina, ale vargiai. Kerė́blyk tu greičiau, ba ir pats savo kojose tuoj suspančiosi. lipti, ropoti: Ko dabar kerė́blinies ant pečiaus, ar malkas nori nuversti!

2. netvarkingai dėti, griozdoti: Ką nutvėręs kerė́blina gryčion. Ką čia kerė̃blini – juk matai, kad pasitraukus tuoj nukris!
atkerė́blinti. sunkiai ateiti: Žiūrėk, ir jis jau atkerėblina.
įkerė́blinti. sunkiai įeiti, įlipti, įrioglinti: Elgeta įkerėblino į vidų. Jie per daug seni, kad galėtų įsikerėblinti į mūsų medį. Įsikerė̃blino vežime kaip grafas, kitims ir nebliko vietos.
nukerė́blinti. sunkiai nueiti, nusivilkti: Ką su juo! Gal nukerė́blinti, ir tiek.
pakerė́blinti. netvarkingai padėti: Kam čia plūgą pakerėblinai? Kur čia pakerėblinai ant tako, nė praeit negali!. netvarkingai atsisėsti, atsigulti: Ir pasikerė̃blinai šalia tako lyg girtas.
parkerė́blinti. parsivilkti, sunkiai pareiti: Mano sūnus kad parkerėblintų, tai ir aš eičiau namo.
sukerė́blinti. netvarkingai sudėti: Žirnius, į žaginius dėdamas, sukerėblina.
užkerė́blinti. ką aukštyn vargingai užkelti: Kas tave ten užkerė̃blino?. Užsikerėblinome ant pačio aukščiausio kalno smaigalio. Ot aukštai užsikerė́blinai, kad nors nenupultai!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kerė́blinti</b> (-yti), -ina, -ino, kerė̃blinti<br/>1. <span class="explanation">sunkiai, išsikėtojus eiti: </span> Raišis ir tas kerė́blina. Šiaip taip kerė́blina, ale vargiai. Kerė́blyk tu greičiau, ba ir pats savo kojose tuoj suspančiosi. <span class="explanation">lipti, ropoti: </span> Ko dabar kerė́blinies ant pečiaus, ar malkas nori nuversti! <br/>2. <span class="explanation">netvarkingai dėti, griozdoti: </span> Ką nutvėręs kerė́blina gryčion. Ką čia kerė̃blini – juk matai, kad pasitraukus tuoj nukris! <br/><b>atkerė́blinti</b>. <span class="explanation">sunkiai ateiti: </span> Žiūrėk, ir jis jau atkerėblina. <br/><b>įkerė́blinti</b>. <span class="explanation">sunkiai įeiti, įlipti, įrioglinti: </span> Elgeta įkerėblino į vidų. Jie per daug seni, kad galėtų įsikerėblinti į mūsų medį. Įsikerė̃blino vežime kaip grafas, kitims ir nebliko vietos. <br/><b>nukerė́blinti</b>. <span class="explanation">sunkiai nueiti, nusivilkti: </span> Ką su juo! Gal nukerė́blinti, ir tiek. <br/><b>pakerė́blinti</b>. <span class="explanation">netvarkingai padėti: </span> Kam čia plūgą pakerėblinai? Kur čia pakerėblinai ant tako, nė praeit negali!. <span class="explanation">netvarkingai atsisėsti, atsigulti: </span> Ir pasikerė̃blinai šalia tako lyg girtas. <br/><b>parkerė́blinti</b>. <span class="explanation">parsivilkti, sunkiai pareiti: </span> Mano sūnus kad parkerėblintų, tai ir aš eičiau namo. <br/><b>sukerė́blinti</b>. <span class="explanation">netvarkingai sudėti: </span> Žirnius, į žaginius dėdamas, sukerėblina. <br/><b>užkerė́blinti</b>. <span class="explanation">ką aukštyn vargingai užkelti: </span> Kas tave ten užkerė̃blino?. Užsikerėblinome ant pačio aukščiausio kalno smaigalio. Ot aukštai užsikerė́blinai, kad nors nenupultai!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.