keróti, -ója, -ójo.
1. gerai augti, tarpti, šakoti, plėstis, kerėti: Kalne augo kerojo dideli ąžuolai. Ir ėmė žemės paviršiuje želti žolė, žydėti gėlės, keroti medžiai. Prisiekiu: tos usnys ilgai nekeros! Javai keró [ja] našio [je] dirvo [je]. Bulvės, miežiai, avižos keró [ja]. Gluosniai greit keró [ja]. Usnys mūs žemėj per amžius kerojo. Prigijo vinkšna, vešliai augo, vešliai kerojo, į viršų stiepėsi. Geriausias jo veido bruožas buvo akys po tankiais kerojančiais antakiais. Laukuose ėmė kerotis obelys, kriaušės, klevai. Kerojasi figų medžiai, auga kiparisai. Šaknys turi kerótis!
2. įsigalėti, stiprėti: Rašytojas pavaizdavo stiprų moters charakterį, nepajėgiantį susitaikyti su aplinkui kerojančiu neteisingumu. Darbininko ir valstiečio pirkiose, kur anksčiau skurdas kerojo, partijos ir tarybinės vyriausybės dėka vešliai tarpsta vienybės ir laimės ūgliai. Mano vargelį mindžiojo tapojo – mano vargelis geriau kerojo. Mes narsūs kovoje, bet ir mūsų širdyj dorybė keroja. Ši mintis kerojosi kaskart plačiau, nustelbdama abejones ir neaiškumus. Kažkoks šlykščiai slegiąs skausmas plačiai kerojasi jautrioje krūtinėje.
apkeróti. apaugti, apželti kerotais medžiais: Pietuose nusileidžia į pat paežerį apkerojęs medžiais Gelvankų dvaras.
įkeróti.
1. plačiai įleisti šaknis: Gėlės neseniai sodintos, dar neįkerójusios. Tai tavo rūtos įsikerójusios!
2. įsigalėti, įsistiprinti: Čia buvo ryšku aštri, neginčijama, giliai įsikerojusi veiklos jėga.
iškeróti.
1. išsišakoti, plačiai išaugti: Sodo medžiai dar didesni, dar labiau iškeroję. Iškeroję tie tavo kvietkai, kad nė ant lango netelpa. Kad jau įaugę, kad iškeróję obelės, nė pralįst negalima. Tarp tų aptrešusių lauželių karaliauja puikus klevas, išsikerojęs, išsišakojęs prie trobos galo, po pat langais. Baisiai išsikerójo medis. Sėmeninių linų stiebai būna išsikeroję ir turi daug galvelių. Ragai [briedžio] išsikeroję kaip ąžuolo šakos. Akys po išsikerojusiais antakiais buvo išblukusios, bet veriančios. Jų rudos barzdos buvo išsikerojusios kaip giria ir siekė diržą.
2. įsigalėti, išplisti: Kai kurie mūsų aukštųjų mokyklų darbuotojai dar nesupranta, kad ten, kur nėra kritikos, trūkumai išsikeroja, įsišaknija. Tokio papročio, matyt, labai būta išsikerojusio.
nukeróti. išsišakoti: Eglės kad nukerojo, tai šakos net ant tvoros guli.
pasikeróti bent kiek įsikeroti: Kada augalas jau šiek tiek pasikerojęs, mažiau pavojaus yra jam nugaišti.
sukeróti. tankiai suaugti, suželti: Našio [je] dirvo [je] sukerójo javai, t. y. tankūs pasidarė. Jis puolė į minkštas sukerojusias samanas. Kai žolė suskerõs, tai eis apravinėti.
užkeróti
1. išsikeroti: Medis užkerójo.
2. apaugti, apželti: Praeitis samanomis apžėlė, užkerojo.
3. užgožti: Užkerojo mano kraštą varnalėšos.
4. užaugti kernezu, nuskursti: Jo vaikai ažkeróję kai kernezai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.