x
ker̃šijimas. → keršyti 1: Keršijimas be mieros, be galo, be davado. Tarybų Sąjunga, sudarydama taikos sutartis su buvusiais Vokietijos sąjungininkais, niekad nesivadovavo keršijimo dvasia.
atker̃šijimas. → atkeršyti: Aš atkeršijimo kardą prieš jus pakelsu. Juk niekas nepamanė ir negalėjo pamanyti, kad tai buvo tik atsikeršijimas.
įker̃šijimas.
1. → įkeršyti
1.
2. įsismaginimas keršyti: Įsikeršijimas pavirsta tikru karu.
pasiker̃šijimas. keršijimas, kerštas: Ir buvo didis pasikeršijimas ant Izraėlio.
susiker̃šijimas. → sukeršyti 2.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.