x
.
ker̃šinti, -ina, -ino, keršìnti, -ìna -ìno
1. keršyti
1.
2. pykinti, erzinti, kiršinti: Žmogaus iš narso neužmušk, apkęsk jį bei jo nekeršink. Jie be jokio reikalo pradeda keršintis, neužsitikėti.
3. rengtis: Ker̃šinu važiuot į miestą.
atker̃šinti. atkeršyti: Ieškojo priežasties jiems atkeršinti. Lapė nusdžiaugė, kad atkeršino kvailam vilkui už veršelį.
įker̃šinti. įpykinti, įkiršinti: Kam tu aną įkeršinaĩ, t. y. įpykinai! Todėlei jis tyko, idant Poną Dievą Tėvą inkeršintų prieš Sūnų jo. Tu save pats neįkeršink. Jie tankiai jį įkeršino pūščioje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.