kibìrkštyti, -ija, -ijo, kibir̃kštyti.
1. kibirkštinti 1: Nekibir̃kštyk ugnies, ir taip gerai dega. Kibir̃kštijo gaisrą, maišė su pagaliais – ką beužgesys.
2. liesti, erzinti: Matai, ka (kad) vaikas serga, nekibìrkštyk tu jo!
3. kivirčytis, vaidytis: Koks ten jų sugyvenimas: kibirkštijasi ir kibirkštijasi tuo pradėjimu. Kol geruoju – geruoju, o kai pradeda kibir̃kštytis, tai kaip gaidžiai.
įkibìrkštyti. kibirkštimi įkurti, uždegti: Gal įkibir̃kštijo kaip noriant.
pakibìrkštyti, pakibir̃kštyti. pakibirkštinti:
1. Pakibir̃kštyk ugnį.
2. Jeigu tik kas pakibir̃kštytų, tuoj juodu imtų peštis. Toks žiežirba: tik pakibìrkštyt reik – išgirsi, ko nematęs. Kai kumelę pakibir̃kštijo, tai lėkė vieškeliu su vėjais.
užkibìrkštyti
1. užkibirkštinti 2: Kap užkibìrkštysiu, tai neturėsi kur dėtis.
2. įširsti: Smarkiai užsikibir̃kštijo – kaip žarija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.