x
kibur̃kštinti, -ina, -ino.
1. judinti, maišyti, kad degtų; . kaburkštinti
2.
2. neduoti ramybės, judinti, liesti, baksnoti: Važiuojant vežime, jis visą kelią mane kiburkštino.
įkibur̃kštinti. įjudinti, įmaišyti, kad smarkiai degtų, liepsnotų: Vaikai įkibur̃kštino ugnį.
sukibur̃kštinti. sumaišyti, sujudinti: Sukibur̃kštink ugnį, lai dega.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.