kilóti, -ója, -ójo. kilnoti.
1. nuolat, dažnai kelti ką: Trisdešimt dvejus metus kilojau kalvio kūjį. Vyrai akmenis kilojo, rąstus nešiojo. Jaunam sunkiai kiloti nesveika. Vienas maišus grūdų kilóju. Būčia bekilojęs klevinę žagrelę, ne sunkią strielbelę. Lengvas darbas: nereikia nei kilót, nei tąsyt. Nepajėgiu kilóti – jau didelis. Vaikas atbudo, jau galvą kilója. Klausytojų plaukai skrybėles kilojo. Kilojamasis mechanizmas. Akis mano kiloju. Mes jau arielkos nekilojame, t. y. negeriame. Vanduo iš lengvo kilojosi (jūroje). Arklys buvo uždusęs, matėsi, kaip jo milžiniškos šnervės kilojosi. Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis. Mano krūtinė alsuojant smarkiai kilojosi.
2. turėti ką rankoje, čiupinėti, vartyti: Aš da skripkos nesu kilojęs. Dabar nekilója nei vienas šautuvo. | Kiek aš nesakiau, kad ugnies nekilotų (nesišvaistytų su ugnimi) aplink trobas.
3. atlaikyti ką ant savęs, nešti: Kad tau žemyna nekilótų, tokios asabėlės! Nesang kiekvienas savo naštą kilos. Užmetė ant anų jungą, kurį pirmai kilojo. Daugį kilojau klapatų.
4. daug kartų kelti, verti (vartus): Viena ranka vartelius kilojau, kita ranka ašareles šluosčiau. Be rankų, be kojų vartus kiloja.
5. kelti, statyti ant kojų: Nuo šito šaro tu pavasarį šitą karvę kilósi (ji pati neatsikels) . Neturėjom karvės, kurią reikėtų kilót. Tave ilgiaus kilojo.
6. keltis iš mirusiųjų: Žmonės. pradėjo kilotis.
7. kilnoti ką iš vienos vietos į kitą: Poni kilõs, kol iškilõs visus žmonis. Valdžios buveinė kilojosi iš vienos vietos į kitą.
nesikilótinai. Kurie nesikilotinai, sėdimai gyvena, tų ir trobos nė kiek ne prastesnės.
8. nuolat kelti, gabenti ką valtimi per vandenį: Anas, jau treti metai, kai kilója žmones par Šventąją.
9. po žiemos pirmą kartą arti; kasti, judinti (žemę): Sukvietė visus savo kaimynus, ir turtingus, ir tuos, kur arklu žemę kilojo. Antšalas jau išėjo, eisim pūdymą kilóti. Dar mūs nekiloti daržai. | Sode žemė kilota, mano brolis kavotas.
10. kelti pramogėlę, vaišes: Jie kilojosi ir mūsų neprašė.
rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, tik rankų nekilok!
atkilóti.
1. atkelti visus į šalį, nukelti: Puodus tuos reikia atkilót.
2. atkelti, atverti visus (vartus): Žirgeliai pabalnoti, varteliai atkilóti. Pilies vartai atkiloti. O trečioji, mažesnioji, vartus atkilojo ir palydėjo.
3. po žiemos pirmą kartą išarti: Svietas jau atkilójo, o mūs dar nei vagelė nevaryta.
įkilóti. vieną po kito įkelti: Įeina martelė, įlervoja, kreivąsias kojeles įkiloja. Įkilók žąsiukus gardelin.
iškilóti.
1. iškilnoti ką kur: Susikrauk žąsiukus sterblėn ir iškilok palangėn išnešus. Kas čia dabar išvartė, iškilojo mano daiktus?.
2. visą laiką kilojant praleisti: Per visą savo buitelę vyrą iškilójau an rankų.
3. išrausti, išversti ką daugelyje vietų: Kurmiai iškilójo ežią. Žemė visur iškilóta. Anksti pavasarį žoles reikia tręšti ir akėti, o jei jos iškilotos, – voluoti.
4. išarti: Kieno rankomis visi dirvonai iškiloti? Jis jau visus laukus iškilojo. Jie bulvėm šįmet per anksti iškilojo.
5. parodyti, išrodyti: Iškilója aukštus kraičius.
nukilóti. po vieną visus nukelti nuo ko: Bajorai ėmė darytis palivarkus, nukilodami nuo sėdimos žemės ūkininkus.
pakilóti.
1. keletą kartų pakelti aukštyn ir nuleisti: Nei ten skraidžiojau, nei ten aš buvau, anei sparnelių nepakilojau. Per daug pakiloja, tai paskui serga. Šito savo jausmo Sviestavičius nemėgino pakiloti, kokios tai svaros ir vertybės.
2. išlaikyti ką, kokį sunkumą ant savęs, pakelti: Žema merga viena koja visą šimtą pakiloja.
3. pačiupinėti, pakilnoti: Pakilojęs šaudyklę pastačiau kampe.
4. paimti, pakelti norint nustatyti svorį: Pakilojau – sunki višta, ale daug nori, tai nepirkau.
5. paimti nesiklausus, liesti: Aš svetimo nieko nepakiloju.
6. parodyti, pavartoti: Kad turi kas šautuvą, negali pakiloti. Tik paskilok pinigus prie jais, pamatysi, kad nebėr.
7. išsikelti, išsipūsti: Ir tos rankelės gyslom paskiloja.
8. pirmą kartą (po žiemos) arti: Pakilók bulbieną, tai sėsim miežius. Jau jo ir laukas pakilótas. Savosios kultūros dirvonai pakiloti nebuvo sunku.
pérkiloti.
1. kitaip sustatyti, perkilnoti: Tai parvedžiosiu jos didžią pasogelę, tai perkilosiu jos aukštus kraitelius.
2. atsiminti ką, apie ką mąstyti: Kai vakaruoju viena, tai kiekvieną pérkiloju.
prisikilóti iki sočiai kilotis (iš vienos vietos į kitą): Prisivažinėjo, prisikilojo iš buto į butą vargšelė.
sukilóti.
1. visus po vieną sukelti kur: Sukilój (sukilok) katilus! Led sukilojau maišus vežiman.
2. pasišiaušti, aukštyn pasistatyti: Tik plaukai suskilójo suskilójo ant galvos, kai pamačiau tokius valgymus.
3. truputį pajudinti, pakilnoti: Tai pirmagalines dar sukilója kojas, o pasturgalinių nekelia nei kiek. Dar tik ką sukilójai, tai ir sulėkė visi vaikai, manydami, kad gardumynas.
4. visus sužadinti, sukelti: Reiks jai jaunai išvaikščioti, visa draugelė sukiloti.
5. sujudinti, supurenti (žemę): Nor žemelę sukilokit. Vienas aria, tai žemę negražiai sukilója, nebelygią padaro.
užkilóti. užkelti, uždaryti visus (vartus): Oi užkiloti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai. Gaspadorius išleisdamas vartus užkilojo. Neužkilókit kiemo vartelių, maž ir sugrįšiu pusėj metelių. Kai aš parginsiu vėlai vakarėlį, rala, rala, rasiu vartelius užkilotus, rala, rala.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.