įkirmėti

kir̃mėti, -ėja, -ėjo. kirmė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. būti kirmėlių ėdamam, kirmyti: Kir̃mė [ja] mėsa, trandė [ja],
kandė [ja] drabužis, kirmvarpo [ja] medis. Medžiai, žiemą kirsti, ne teip veikiai pradeda kirmėti. Bulvių negal sėti šiaurės vėju, kad nekir̃mėtų. Meisa prastai tebuvo įsūdyta, dabar ir kir̃mė [ja].

2. ilgai miegoti, tįsoti, gulėti: Ko jūs nesikeliate! Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Ar bjaurybė dar tebekir̃mė [ja],
dar nekelas? Kiauras dienas kirmė [ja],
kad ir pekla degtų, neprižadinsi. Kirmėjot visi lig pat šiol.

3. ilgai būti vienoje vietoje, tūnoti: Išeita ir kir̃mė [ja] susiedūse. Ko teip kir̃mėjai ten nuejęs? Kur tu visą dieną kir̃mėjai, kad nė prisišaukti negalėjau? Kir̃mė [ja] par kiaurą dieną trobo [je],
paskuo ir dvesa. Kir̃mėk trobo [je] susirietęs kaip žirnių kirminas.
įkir̃mėti.

1. pradėti kirmėti, privisti kirminų: Mėsa įkirmė́jusi. Par vasarą meisa įkir̃mėjo. Gyvas tebebūdamas, kirmėjo, meisa nuo kaulų šmotais krito.

2. įmigti: Įsikirmės kaip paršas – nors patrūbočius prie ausų pastatyk.
iškir̃mėti.

1. sukirmyti, pasidaryti kirminų išėstam: Nėr girelė [je] obulelių, obuleliai iškirmėjo. Ir skrandžiai iškir̃mės, sūdytas menkes beėdant. Kad jums bents dantys iškirmėtų!

2. išmiegoti. Ir tas iškirmėjęs bent sykį! Nu ar iškir̃mėjai, kelkis! Nėkuomet neišmiegta, neiškir̃mė [ja]. Dieną išsikir̃mėjęs, naktį neminga.

3. išbūti nieko neveikiant, ištūnoti: Mano mergaitė kiaurą žiemą iškir̃mėjo [namie],
pavasarį išejo.
nukir̃mėti

1. kirminams nuėsti: Vaismedžius daržuose taip labai vabalai užpuolė, kad lapai nukirmėti bei jauni vaisiukai paiškadyti.

2. būti kirminų nuėstam: Kad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų!
pakir̃mėti.

1. būti kirminų pagraužtam: Šaknys pakir̃mė [ja],
ir cibulė nudžiūna.

2. pabūti ramiai. Ko kriokinatės, vaikai, ko nepakirmėjat?
prakir̃mėti.

1. pradėti kirmėti: Prakir̃mėjęs obulas, bet dar nesukirmėjęs.

2. miegant, gulint praleisti laiką, pramiegoti: Lig pietų prakir̃mėjęs, tik atsikėlė.

3. prabūti, praleisti laiką be darbo, pratūnoti: Mūsų Jonas visą laiką smuklėje prakirmėjo.
prikir̃mėti. privisti kirminų: Beržo derva gydo gyvulių niežus ir prikirmėjusias atviras žaizdas.
sukir̃mėti. būti kirminų privisusiam: Meisa jau sukir̃mėjusi. Kol kopūstai paaugs, meisa sukir̃mės. Sukirmė́ję obuoliai.
užkir̃mėti.

1. nešvarumais užaugti: Visos sienos, visi pakraščiai užkirmė́ję.

2. užmigti ilgam: Tas miegalis, kur norint pavirtęs, užkirmėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kir̃mėti, </b>-ėja, -ėjo. kirmė́ti, -ė́ja, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">būti kirmėlių ėdamam, kirmyti: </span> Kir̃mė [ja] mėsa, trandė [ja], kandė [ja] drabužis, kirmvarpo [ja] medis. Medžiai, žiemą kirsti, ne teip veikiai pradeda kirmėti. Bulvių negal sėti šiaurės vėju, kad nekir̃mėtų. Meisa prastai tebuvo įsūdyta, dabar ir kir̃mė [ja]. <br/>2. <span class="explanation">ilgai miegoti, tįsoti, gulėti: </span> Ko jūs nesikeliate! Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Ar bjaurybė dar tebekir̃mė [ja], dar nekelas? Kiauras dienas kirmė [ja], kad ir pekla degtų, neprižadinsi. Kirmėjot visi lig pat šiol. <br/>3. <span class="explanation">ilgai būti vienoje vietoje, tūnoti: </span> Išeita ir kir̃mė [ja] susiedūse. Ko teip kir̃mėjai ten nuejęs? Kur tu visą dieną kir̃mėjai, kad nė prisišaukti negalėjau? Kir̃mė [ja] par kiaurą dieną trobo [je], paskuo ir dvesa. Kir̃mėk trobo [je] susirietęs kaip žirnių kirminas. <br/><b>įkir̃mėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti kirmėti, privisti kirminų: </span> Mėsa įkirmė́jusi. Par vasarą meisa įkir̃mėjo. Gyvas tebebūdamas, kirmėjo, meisa nuo kaulų šmotais krito. <br/>2. <span class="explanation">įmigti: </span> Įsikirmės kaip paršas – nors patrūbočius prie ausų pastatyk. <br/><b>iškir̃mėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukirmyti, pasidaryti kirminų išėstam: </span> Nėr girelė [je] obulelių, obuleliai iškirmėjo. Ir skrandžiai iškir̃mės, sūdytas menkes beėdant. Kad jums bents dantys iškirmėtų! <br/>2. <span class="explanation">išmiegoti</span>. Ir tas iškirmėjęs bent sykį! Nu ar iškir̃mėjai, kelkis! Nėkuomet neišmiegta, neiškir̃mė [ja]. Dieną išsikir̃mėjęs, naktį neminga. <br/>3. <span class="explanation">išbūti nieko neveikiant, ištūnoti: </span> Mano mergaitė kiaurą žiemą iškir̃mėjo [namie], pavasarį išejo. <br/><b>nukir̃mėti</b><br/>1. <span class="explanation">kirminams nuėsti: </span> Vaismedžius daržuose taip labai vabalai užpuolė, kad lapai nukirmėti bei jauni vaisiukai paiškadyti. <br/>2. <span class="explanation">būti kirminų nuėstam: </span> Kad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų! <br/><b>pakir̃mėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">būti kirminų pagraužtam: </span> Šaknys pakir̃mė [ja], ir cibulė nudžiūna. <br/>2. <span class="explanation">pabūti ramiai</span>. Ko kriokinatės, vaikai, ko nepakirmėjat? <br/><b>prakir̃mėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti kirmėti: </span> Prakir̃mėjęs obulas, bet dar nesukirmėjęs. <br/>2. <span class="explanation">miegant, gulint praleisti laiką, pramiegoti: </span> Lig pietų prakir̃mėjęs, tik atsikėlė. <br/>3. <span class="explanation">prabūti, praleisti laiką be darbo, pratūnoti: </span> Mūsų Jonas visą laiką smuklėje prakirmėjo. <br/><b>prikir̃mėti</b>. <span class="explanation">privisti kirminų: </span> Beržo derva gydo gyvulių niežus ir prikirmėjusias atviras žaizdas. <br/><b>sukir̃mėti</b>. <span class="explanation">būti kirminų privisusiam: </span> Meisa jau sukir̃mėjusi. Kol kopūstai paaugs, meisa sukir̃mės. Sukirmė́ję obuoliai. <br/><b>užkir̃mėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nešvarumais užaugti: </span> Visos sienos, visi pakraščiai užkirmė́ję. <br/>2. <span class="explanation">užmigti ilgam: </span> Tas miegalis, kur norint pavirtęs, užkirmėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.