įkiūtinti

kiū̃tinti (-yti), -ina, -ino. pamažu eiti, dūlinti, spūdinti, kėblinti: Kurgi tamsta kiūtini teip anksti? Gana sėdėt, reikia namo kiūtint. Tai jis iš nerimasčio išėjo iš namų ir kiūtina per mišką. Prakapas garsiai nusispjovė sau po kojomis ir greitai kiūtino tolyn. Kur tep kiū̃tini lyg neturėdamas ką veikti?! Jūs jauni, eikit greičiau, aš iš palengvo kiū̃tysiu. Skerdžius jau pas galvijus kiū̃tina. Bet tik kiek arklys kiūtina, tai ana nešers. Seniukas su lazdele dar kiū̃tina. Kiūtinsiu iš palengvo. Kiūtinu pas kaimyną pasidundaloti (pasišnekučiuoti) . Mikšta apsidairė ir vėl kiū̃tino toliau. Senis, dėdė kiū̃tina, kuprą pastatęs. Kriaučius, palikęs be piningų, kiū̃tina iš miesto. Žmogus, surinkęs savo baldus, kiūtina į svietą.
apkiū̃tinti. kiūtinant apeiti ką: Apkiūtinti aplink klojimą.
atkiū̃tinti. kiūtinant ateiti: Senis atkiùtino (= atkiū̃tino), t. y. atėjo ir apsilankė. Ryto su seseria atkiū̃tinam. Lapė atkiū̃tina. Atkiūtinom su maišu bulvių. Ateina senelis, atkiūtina. Atkiū̃tinau paveizėt, ką veikiat, ar sveiki gi besat. Vėl toj boba pas mus atkiūtina. Musėt, ar Ziniaus Vincė atkiūtina. Kai nusbosta namie, anas takeliu ir atkiūtina in mum.
įkiū̃tinti. pamažu įeiti, įdūlinti: Senelė įkiū̃tino į daržinėlę.
iškiū̃tinti. pamažu išeiti: Išėjo tėvelis, iškiū̃tino. Mūsų kaimynas iškiūtino turgun. Močiutė pasiramsčiuodama šiap tep dar iškiūtina lauk. Iškiūtino, nosį nuleidęs.
nukiū̃tinti. pamažu nueiti: Sunkiu žingsniu išsigandęs meistras nukiū̃tino paskui Amalį. [Šuo] nukiūtino į palovį, uodegą palaužęs. Rimeika pamažu nukiūtino miestelio linkui. Nusiminė arklys ir nusiminęs nukiūtino į mišką. Jurgis greit nukiūtino, tėvelį pribudino. Nukiūtino senučiukė ir grįžo atgal, nieko nepešus. Nukiūtino motina pas dukterį avių kirpti.
pakiū̃tinti. galėti, pajėgti kiūtinti: Mūsų tėvelis vos pakiū̃tina.
parkiū̃tinti. kiūtinant pareiti: Viškai pavakary parkiūtinau namo. Kol parkiū̃tinsiu, ir sutems. Iš kur dabar, kūmai, parkiūtini? Mes pamažėli ir parkiū̃tinom namo pėkšti. Šuo, uodegą pabrukęs, laukais parkiūtina namo.
prakiū̃tinti. pamažu praeiti, pradūlinti.
prikiū̃tinti. kiūtinant prieiti: Adomas tyliai prikiūtino prie laužo. Prikiū̃tinau vidurnaktį prie lango ir žiūriu.
sukiū̃tinti. visiems pamažu, susitraukusiems sueiti: Visos moterėlės sukiūtino vidun.
užkiū̃tinti.

1. kiūtinant ant ko užkopti: Užkiū̃tinti (ant kalno).

2. kiūtinant pas ką užeiti, užsukti: Buvau užkiūtinęs pas tave.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kiū̃tinti</b> (-yti), -ina, -ino. <span class="explanation">pamažu eiti, dūlinti, spūdinti, kėblinti: </span> Kurgi tamsta kiūtini teip anksti? Gana sėdėt, reikia namo kiūtint. Tai jis iš nerimasčio išėjo iš namų ir kiūtina per mišką. Prakapas garsiai nusispjovė sau po kojomis ir greitai kiūtino tolyn. Kur tep kiū̃tini lyg neturėdamas ką veikti?! Jūs jauni, eikit greičiau, aš iš palengvo kiū̃tysiu. Skerdžius jau pas galvijus kiū̃tina. Bet tik kiek arklys kiūtina, tai ana nešers. Seniukas su lazdele dar kiū̃tina. Kiūtinsiu iš palengvo. Kiūtinu pas kaimyną pasidundaloti <span class="explanation"> (pasišnekučiuoti) </span>. Mikšta apsidairė ir vėl kiū̃tino toliau. Senis, dėdė kiū̃tina, kuprą pastatęs. Kriaučius, palikęs be piningų, kiū̃tina iš miesto. Žmogus, surinkęs savo baldus, kiūtina į svietą. <br/><b>apkiū̃tinti</b>. <span class="explanation">kiūtinant apeiti ką: </span> Apkiūtinti aplink klojimą. <br/><b>atkiū̃tinti</b>. <span class="explanation">kiūtinant ateiti: </span> Senis atkiùtino (= atkiū̃tino), t. y. atėjo ir apsilankė. Ryto su seseria atkiū̃tinam. Lapė atkiū̃tina. Atkiūtinom su maišu bulvių. Ateina senelis, atkiūtina. Atkiū̃tinau paveizėt, ką veikiat, ar sveiki gi besat. Vėl toj boba pas mus atkiūtina. Musėt, ar Ziniaus Vincė atkiūtina. Kai nusbosta namie, anas takeliu ir atkiūtina in mum. <br/><b>įkiū̃tinti</b>. <span class="explanation">pamažu įeiti, įdūlinti: </span> Senelė įkiū̃tino į daržinėlę. <br/><b>iškiū̃tinti</b>. <span class="explanation">pamažu išeiti: </span> Išėjo tėvelis, iškiū̃tino. Mūsų kaimynas iškiūtino turgun. Močiutė pasiramsčiuodama šiap tep dar iškiūtina lauk. Iškiūtino, nosį nuleidęs. <br/><b>nukiū̃tinti</b>. <span class="explanation">pamažu nueiti: </span> Sunkiu žingsniu išsigandęs meistras nukiū̃tino paskui Amalį. [Šuo] nukiūtino į palovį, uodegą palaužęs. Rimeika pamažu nukiūtino miestelio linkui. Nusiminė arklys ir nusiminęs nukiūtino į mišką. Jurgis greit nukiūtino, tėvelį pribudino. Nukiūtino senučiukė ir grįžo atgal, nieko nepešus. Nukiūtino motina pas dukterį avių kirpti. <br/><b>pakiū̃tinti</b>. <span class="explanation">galėti, pajėgti kiūtinti: </span> Mūsų tėvelis vos pakiū̃tina. <br/><b>parkiū̃tinti</b>. <span class="explanation">kiūtinant pareiti: </span> Viškai pavakary parkiūtinau namo. Kol parkiū̃tinsiu, ir sutems. Iš kur dabar, kūmai, parkiūtini? Mes pamažėli ir parkiū̃tinom namo pėkšti. Šuo, uodegą pabrukęs, laukais parkiūtina namo. <br/><b>prakiū̃tinti</b>. <span class="explanation">pamažu praeiti, pradūlinti. </span> <br/><b>prikiū̃tinti</b>. <span class="explanation">kiūtinant prieiti: </span> Adomas tyliai prikiūtino prie laužo. Prikiū̃tinau vidurnaktį prie lango ir žiūriu. <br/><b>sukiū̃tinti</b>. <span class="explanation">visiems pamažu, susitraukusiems sueiti: </span> Visos moterėlės sukiūtino vidun. <br/><b>užkiū̃tinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiūtinant ant ko užkopti: </span> Užkiū̃tinti (ant kalno). <br/>2. <span class="explanation">kiūtinant pas ką užeiti, užsukti: </span> Buvau užkiūtinęs pas tave.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.