x
.
klingiúoti, -iúoja, -iãvo (klinken). duris sklęsti su skląsčiu ar sukti su sukyne, skrituliu: Duris klingiúoja.
atklingiúoti. atsklęsti (skląstį), atsukti (sukynę), atlaisvinti (ką užklingiuotą): Atklingiúoti klingę. Atklingiúok gelžį, bus liuosa skląstis, t. y. atstumk. | Klingiuodamas atklingiúok (atsuk, atsraigtuok) langinyčias.
įklingiúoti. įpainioti: Jis mane taip įklingiãvo į tą savo bylą, kad nežinau ką daryt.
užklingiúoti. užsklęsti (skląsčiu), užsukti (sukyne): Užklingiúota durys ir išeita. | Su klinge užklingiuok kartį, langinyčią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.