įkneibti

.
kneĩbti, -ia, -ė, knéibti

1. gnybti, kabinti: Kneĩbia su pirštais pyrago minkštimą ir deda sau į burną. Aš kneibù (užkišus pirštais, peiliu iškabinu) minkštimą duonos, tešlos. Kneĩbk (semk, kabink) košę ir krėsk bliūdan, o aš atnešiu pieno.

2. gremžti: Kneibiu kneibiu ir negaliu iškneibt bulvės akutės.

3. smeigti kabinant: Nereik tep giliai kneĩbti skaptuku į medį. Ot kneĩbė (giliai suvarė nagus), kad net dykos mėsos regėt. Kneibk lopetą į žemę ir iškelk krūmą su šaknim.

4. skaudėti, peršėti: Ranką po biškį kneĩba.
apkneĩbti, -ia (àpkneibia), àpkneibė. apkasti aplink: Pirmiau apkneĩbk, paskui rauk, tai tada išrausi.
atkneĩbti, -ia (àtkneibia), àtkneibė. atgnybti, atlaužti: Atkneĩbk man riekelę duonos. Atkneĩbk ir man to kietojo sūrio. Atsikneĩbk biskį duonos ir būsi sotus.
įkneĩbti, -ia (į̃kneibia), į̃kneibė.

1. įbesti, įkišti, įsmeigti: Kam tep giliai į̃kneibei skaptuku į padą?! Dar sugadinsi klumpę. Medus inšalo, šaukštu trudna inkneĩbt (įkabinti), reikia peiliu raikyt. Kneibte į̃kneibė jamui į kūną žirnį ir užvėrė virvelę, kad pūliai eitų. Bobos įknéibė pirštus viena kitai į galvą. Kad purtosi (viena antrą purto), tai net pūkai dulka. Į̃kneibė kap katinas į šoną. | Kad sušiltų, gal da įkneibtų šakneles [šalnų iškiloti kviečiai]. Ar tat vienam vyruo buvo į širdį įkneĩbusi (įgėlusi) savo liežuviu? Įkneibęs akis. Dvasiška ir materiališka priegloba giliai įsikneibė į būvį lietuvių.

2. įdrėksti: Kačiukas taip giliai į̃kneibė į ranką, kad kuris laikas dar neužgyja.
iškneĩbti, -ia (iškneibia), ìškneibė. išgnybti, išlupti; išgremžti: Iškneibė duobelę iš cibulio, pripylė parako ir užvožė ant mazolio. Kirmenį iš obalio iškneĩbęs (gali) suėsti obalį. Užkabinau galu peilio ir per daug ìškneibiau.
pakneĩbti, -ia (pàkneibia), pàkneibė. paimti kiek kneibiant, pakasti: Pakneĩbk, pažiūrėsim, kokia čia žemė.
prakneĩbti, -ia (pràkneibia), pràkneibė. prakasti, praraupti: Prakneibk nor mažą revelį, tai visas vanduo išeis iš valkos. Lopeta truputį pràkneibė.
sukneĩbti, -ia (sùkneibia), sùkneibė. susmeigti, sukišti gilyn: Tep ir sùkneibė nagus.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kneĩbti, </b>-ia, -ė, knéibti<br/>1. <span class="explanation">gnybti, kabinti: </span> Kneĩbia su pirštais pyrago minkštimą ir deda sau į burną. Aš kneibù (užkišus pirštais, peiliu iškabinu) minkštimą duonos, tešlos. Kneĩbk <span class="explanation"> (semk, kabink) </span> košę ir krėsk bliūdan, o aš atnešiu pieno. <br/>2. <span class="explanation">gremžti: </span> Kneibiu kneibiu ir negaliu iškneibt bulvės akutės. <br/>3. <span class="explanation">smeigti kabinant: </span> Nereik tep giliai kneĩbti skaptuku į medį. Ot kneĩbė <span class="explanation"> (giliai suvarė nagus), </span> kad net dykos mėsos regėt. Kneibk lopetą į žemę ir iškelk krūmą su šaknim. <br/>4. <span class="explanation">skaudėti, peršėti: </span> Ranką po biškį kneĩba. <br/><b>apkneĩbti, </b>-ia (àpkneibia), àpkneibė. <span class="explanation">apkasti aplink: </span> Pirmiau apkneĩbk, paskui rauk, tai tada išrausi. <br/><b>atkneĩbti, </b>-ia (àtkneibia), àtkneibė. <span class="explanation">atgnybti, atlaužti: </span> Atkneĩbk man riekelę duonos. Atkneĩbk ir man to kietojo sūrio. Atsikneĩbk biskį duonos ir būsi sotus. <br/><b>įkneĩbti, </b>-ia (į̃kneibia), į̃kneibė. <br/>1. <span class="explanation">įbesti, įkišti, įsmeigti: </span> Kam tep giliai į̃kneibei skaptuku į padą?! Dar sugadinsi klumpę. Medus inšalo, šaukštu trudna inkneĩbt <span class="explanation"> (įkabinti), </span> reikia peiliu raikyt. Kneibte į̃kneibė jamui į kūną žirnį ir užvėrė virvelę, kad pūliai eitų. Bobos įknéibė pirštus viena kitai į galvą. Kad purtosi <span class="explanation"> (viena antrą purto), </span> tai net pūkai dulka. Į̃kneibė kap katinas į šoną. | Kad sušiltų, gal da įkneibtų šakneles [šalnų iškiloti kviečiai]. Ar tat vienam vyruo buvo į širdį įkneĩbusi <span class="explanation"> (įgėlusi) </span> savo liežuviu? Įkneibęs akis. Dvasiška ir materiališka priegloba giliai įsikneibė į būvį lietuvių. <br/>2. <span class="explanation">įdrėksti: </span> Kačiukas taip giliai į̃kneibė į ranką, kad kuris laikas dar neužgyja. <br/><b>iškneĩbti, </b>-ia (iškneibia), ìškneibė. <span class="explanation">išgnybti, išlupti; išgremžti: </span> Iškneibė duobelę iš cibulio, pripylė parako ir užvožė ant mazolio. Kirmenį iš obalio iškneĩbęs (gali) suėsti obalį. Užkabinau galu peilio ir per daug ìškneibiau. <br/><b>pakneĩbti, </b>-ia (pàkneibia), pàkneibė. <span class="explanation">paimti kiek kneibiant, pakasti: </span> Pakneĩbk, pažiūrėsim, kokia čia žemė. <br/><b>prakneĩbti, </b>-ia (pràkneibia), pràkneibė. <span class="explanation">prakasti, praraupti: </span> Prakneibk nor mažą revelį, tai visas vanduo išeis iš valkos. Lopeta truputį pràkneibė. <br/><b>sukneĩbti, </b>-ia (sùkneibia), sùkneibė. <span class="explanation">susmeigti, sukišti gilyn: </span> Tep ir sùkneibė nagus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.