įkniaukti

.
kniaũkti, -ia, -ė.

1. miaukti, rėkti. Katė be galo graudžiai kniaukė. Katinas, nelaimėj būdamas (kad už uodegos nutvera), kniaũkia, šnypščia, bliauna. | Kažin kas pradėjo krebždėti ir katino balsu kniaukti. Ir kniauka it katinas, uodegą laužamas. Nekniauk (neverk) kaip ir kačiokas. | Volungė kniaũka, būs lytaus. Voverytė kniaukė, jai pilvelį traukė. Jei namuose apuokas ima kniaukti, tai sako, kad tūse numūse nelaimė ištiksianti. Dalgis kniaũka – nepirk: tura skambėti. | Tič, nekniauk (tylėk, neišsiduok) ! Rytoj lys, kad katės kniauks (smarkiai lis) .

2. įkyriai ko prašyti: Atėjęs kniaũkė kniaũkė, kad pinigų duočiau. Kniaũkė kniaũkė, iki išsìkniaukė kelis rublius. Ko tu čia dabar kniaukì paskui sekdamas?!

3. būti nepatenkintam, zirzti, niurzgėti; dejuoti, sielotis: Ko tu kniaukì visą laiką?! Atejo pirkion, tai ir kniaukia: tai tę negerai, tai tę. | Dėl tokios glupstvos nėra ko kniaukt.

4. lėkti kaukiant, zvimbiant: Man bestoviant, kulkos tik kniaũka.
atkniaũkti, -ia, àtkniaukė. ateiti kniaukiant: Kas ten atkniaũkia?
įkniaũkti, -ia, į̃kniaukė.

1. įsirėkti, įsišaukti: Kad tik jis man neįsikniauktų.

2. įgerti: Jau jis gerai įkniaũkęs.
iškniaũkti, -ia, ìškniaukė. išprašyti, išzirzti, iškaulyti: Eik pas tėvus, gal vis nors pūrelį kitą rugių iškniaũksi. Sušilau, kol išsìkniaukiau vieną avilį bičių. Vis dėlto išsìkniaukė trejetuką.
nukniaũkti, -ia, nùkniaukė

1. nueiti, nubėgti kniaukiant: Katė, paėmusi mėzdragalį, kniau ir nùkniaukė.

2. neaiškiai, pro nosį ką suniurnėti: Per nosį kaži ką nukniaukė, nieko nesupratau.
pakniaũkti, -ia, pàkniaukė.

1. sugebėti kniaukti: Tai niekai kačiukas: nė nepakniaũkia žmoniškai.

2. neaiškiai ką pakalbėti, paniurzgėti: Atėjęs tas kniauklys nė šiap, nė tep pàkniaukė, tai nė nėjau aš pas juos.
sukniaũkti, -ia, sùkniaukė

1. surikti kniaukiant: Pagaliau katinėlis sustojo, sukniaukė. | Vilkas šunyčiui nė sukniaukti nedavė. Lygiai dešimtą valandą salėje sukniaukė saksofonas.

2. suvalgyti, suryti: Jam ką paduodi, anas tą sukniaũkia.
užkniaũkti, -ia, ùžkniaukė. užburti, užkeikti: Užkniauk zoposlą ir nė kam apei tai nesakyk.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kniaũkti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">miaukti, rėkti</span>. Katė be galo graudžiai kniaukė. Katinas, nelaimėj būdamas (kad už uodegos nutvera), kniaũkia, šnypščia, bliauna. | Kažin kas pradėjo krebždėti ir katino balsu kniaukti. Ir kniauka it katinas, uodegą laužamas. Nekniauk <span class="explanation"> (neverk) </span> kaip ir kačiokas. | Volungė kniaũka, būs lytaus. Voverytė kniaukė, jai pilvelį traukė. Jei namuose apuokas ima kniaukti, tai sako, kad tūse numūse nelaimė ištiksianti. Dalgis kniaũka – nepirk: tura skambėti. | Tič, nekniauk <span class="explanation"> (tylėk, neišsiduok) </span> ! Rytoj lys, kad katės kniauks <span class="explanation"> (smarkiai lis) </span>. <br/>2. <span class="explanation">įkyriai ko prašyti: </span> Atėjęs kniaũkė kniaũkė, kad pinigų duočiau. Kniaũkė kniaũkė, iki išsìkniaukė kelis rublius. Ko tu čia dabar kniaukì paskui sekdamas?! <br/>3. <span class="explanation">būti nepatenkintam, zirzti, niurzgėti; dejuoti, sielotis: </span> Ko tu kniaukì visą laiką?! Atejo pirkion, tai ir kniaukia: tai tę negerai, tai tę. | Dėl tokios glupstvos nėra ko kniaukt. <br/>4. <span class="explanation">lėkti kaukiant, zvimbiant: </span> Man bestoviant, kulkos tik kniaũka. <br/><b>atkniaũkti, </b>-ia, àtkniaukė. <span class="explanation">ateiti kniaukiant: </span> Kas ten atkniaũkia? <br/><b>įkniaũkti, </b>-ia, į̃kniaukė. <br/>1. <span class="explanation">įsirėkti, įsišaukti: </span> Kad tik jis man neįsikniauktų. <br/>2. <span class="explanation">įgerti: </span> Jau jis gerai įkniaũkęs. <br/><b>iškniaũkti, </b>-ia, ìškniaukė. <span class="explanation">išprašyti, išzirzti, iškaulyti: </span> Eik pas tėvus, gal vis nors pūrelį kitą rugių iškniaũksi. Sušilau, kol išsìkniaukiau vieną avilį bičių. Vis dėlto išsìkniaukė trejetuką. <br/><b>nukniaũkti, </b>-ia, nùkniaukė<br/>1. <span class="explanation">nueiti, nubėgti kniaukiant: </span> Katė, paėmusi mėzdragalį, kniau ir nùkniaukė. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai, pro nosį ką suniurnėti: </span> Per nosį kaži ką nukniaukė, nieko nesupratau. <br/><b>pakniaũkti, </b>-ia, pàkniaukė. <br/>1. <span class="explanation">sugebėti kniaukti: </span> Tai niekai kačiukas: nė nepakniaũkia žmoniškai. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai ką pakalbėti, paniurzgėti: </span> Atėjęs tas kniauklys nė šiap, nė tep pàkniaukė, tai nė nėjau aš pas juos. <br/><b>sukniaũkti, </b>-ia, sùkniaukė<br/>1. <span class="explanation">surikti kniaukiant: </span> Pagaliau katinėlis sustojo, sukniaukė. | Vilkas šunyčiui nė sukniaukti nedavė. Lygiai dešimtą valandą salėje sukniaukė saksofonas. <br/>2. <span class="explanation">suvalgyti, suryti: </span> Jam ką paduodi, anas tą sukniaũkia. <br/><b>užkniaũkti, </b>-ia, ùžkniaukė. <span class="explanation">užburti, užkeikti: </span> Užkniauk zoposlą ir nė kam apei tai nesakyk.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.