kraikýti, kraĩko, kraĩkė. kreikti:
1. Kam tu kraikaĩ šiaudais staldus taip tankiai?
2. Eikiat šieno kraikýti, musėt neblys. Ką tu ten kraikai su tuo grėbliu, kur mano užgrėbota!
apkraikýti. apkreikti 1: Apkraikau šiaudais. Apkraikýk mėšlais diegus, rugius pasėtus, kur žemė išakėjusi. Šiaudais apkraikýtas žirgas tavo. Šiaudais visi takai apkraikýti.
įkraikýti. įkreikti
1.
iškraikýti.
1. iškreikti 2: Iškraikýk varpučius, ir įsiveis [dirvoje]. Iškraikyk šiaudus tvarte. Iškraikyk (išsklaidyk) grūdus, tai geriau išdžius. | Akmenis iškraikyti (išmėtyti) .
2. suvartoti kreikiant: Aš iškraikiaũ šmotą šiaudų į kraikus.
3. išgainioti, išvaikyti, išblaškyti: Vilkas sugauna ir iškraiko avis. Juos visup keturiup vėjup iškraikysiu. Tada išsikraikė (išsisklaidė) žmonės pro visą žemę Egipto, idant stambrus rinktų, jeib šiaudų turėtų.
pakraikýti. pakreikti:
1. Pakraikýk arkliam šiaudų, kad nebūtų šlapia.
2. Eik mėšlą pakraikysi. Kas čia pakraĩkė šiaudų?
3. pakrikdyti, išblaškyti: Jo mislys buvo per daug pakraikytos.
piesikraikýti. prisikreikti: Šiurmų pysinešas, pysikraĩkos.
prikraikýti. prikreikti.
susikraikýti susiraizgyti, susivelti: Blogai pjaut šiemet rugiai, labai suskraĩkę.
užkraikýti. užkreikti 1: Pirkia ažkraikýta mėšlais, gal jūs nuo nedėlios nešlavėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.