kul̃pėti, -ėja, -ėjo. uiti, mušti: Ko kulpėji tą vaiką – inkstus atmuši! Nenoriu kul̃pėjamas būti. Ans gavo kul̃pėti.
apkul̃pėti. apmušti, apkumščiuoti: Žiūrėk, kad tavęs už tokį darbą neapkul̃pėtų. Apkul̃pėjo antausius, i viskas.
įkul̃pėti. apmušti: Aš tą mergą gerai būčiau įkulpėjęs ir paleidęs. Matyt, kad žentas savo uošvį buvo gerokai įkul̃pėjęs.
prikul̃pėti. primušti: Galėjo aną gerai prikul̃pėti – tokie vyrai!
užkul̃pėti. užmušti: Juk galėjo negyvai užkul̃pėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.