x
įkyrė|ti, įkyri, įkyrėjo nusibodus pasidaryti nebemaloniam, įgristi: Jis man įkyrėjo iki gyvo kaulo. sngr.: Įsikyri vienas kitam. įkyrėjimas įkyr|us, įkyrėi įkyrintis, erzinantis nuolatiniu prašymu,
lindimu, kartojimu ko nors: Įkyrėti žmogus - lenda ir lenda į akis. Įkyrios musės. Smulkų raštą įkyrėu (sunku) skaityti. įkyrėiai prv.: įkyrėiai prašo. įkyrėyn prv.: Musės kuo tolyn, tuo įkyrėyn. įkyrėumas: Baisus to vaiko
įkyrėumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.