įlesti
lèsti, lẽsa, lẽsė
1. imti maistą snapu: Gaidys per tvorą perlips ir belès. Sako, kad kielės bitis lẽsančios. Prilesus višta per tvorą peršoka ir vėl lesa. Kad vištos žolę lesa, tai bus dargana. Ir gaidys nelẽsęs negieda. Kas kas, tas ir les. Įnamio višta dviem snapais lesa.
2. žirnius, uogas ar kitus daiktus valgyti: Silpnai lẽsat uogas. A jau lèsyt (tu lesi), vaikali? Ką leseĩ, kad taip gražiai giedi!
3. kapoti, kirsti su snapu: Genys užskridęs ant pečių vieno darbinyko ir pradėjęs lest nugaron. Gendviliui nosis jau smakrą lesa, tuoj visai susiglaus. Su nosia leiterę lẽsa ir lẽsa – knapt, knapt (važiuodami susnūdę linkčioja) . Varna varnai akies nelesa.
4. kirsti, mušti, duoti: O aš tik lesù ir lesù arklį kulnan, kad tik paspėčia. Kad lẽsė, tai lẽsė Joną, kamburin prispyrę. Nutvėriau lazdą iš kampo ir pradėjau lèsti jam per visas puses. Pargriovę kad lẽsa galvon! Zigmantas labai skaniai jį lesė, net pasišokinėdamas. | Net prakaitas iš jo bėga, kap anas lẽsa (spragilu kulia) suslenkęs. | Kad pradėjo lèst (šaudyti) iš kulkosvaidžių, tai visus pamušė. Visi trys broleliai asnavą (metmenis) lẽsa.
aplèsti, àplesa, àplesė.
1. šiek tiek, didumą nulesti: Žvirbliai àplesė uogas. Paukščiai nereikalingus vabzdžius aplesė, apnaikino.
2. apsiryti nuo lesalo, persilesti: Knopsai kaip varna, mėšlu apsilẽsusi.
3. apkulti, apmušti: Vincą ir Alovėj gerai àplesė – kelias dienas sirgo.
atsilèsti, atsìlesa, atsìlesė
1. nusipenėti, nutukti, atsiganyti. Žąsys atsilesė ant lauko. In žolės žąsys greičiau atsilesa, nekaip in grūdų.
2. iki soties prilesti: Atsìlesė kalakutai, nebenori lest.
įlèsti, į̃lesa, į̃lesė
1. įnikti lesti: Višta įsìlesė.
2. įkirsti, įpilti: Vaike, nešauk taip prieš tėvą – kai įlèsiu tau į klyną, tai aprimsi.
3. įgerti, įkaušti: Gerokai vyrelis įlẽsęs, virtuoja eidamas. Šnapšelę įlesą̃s buvo žmogus.
išlèsti, ìšlesa, ìšlesė.
1. lesti iki nebeliekant (iki galo): Žvirbliai kviečius ìšlesė.
2. iškapoti, iškirsti snapu: Gervė labai tankiai eidavo ant dirvos artojaus ir sėjinius iš šaknių išlesdavo.
nulèsti, nùlesa, nùlesė.
1. išlesti nuo kokio ploto: Grūdus nuo dirvų nùlesė paukščiai. Nei aš nulesiau kviečių dirvelę, nei aš pabaidžiau bėrus žirgelius. Žąsys avižas nùlesė, sumynė.
2. skinant suvalgyti: Tu nežinai, kokias Žagarės vyšnias nulesėm!
3. nusipenėti lesant: Tas balandis nusilẽsęs, riebus yr.
4. lesimu nugalėti: Kalakutas nùlesa pateles. Šlubą vištą kitos nùlesa.
5. numušti, nupešti, nugalėti: Didesnis mažesnį nùlesė.
6. nuvargti, nuilsti, nusivaryti, nusibaigti: Visai nusìlesė maišus benešiodamas. Nusilẽsęs parėjo kaip žąsiukas. Kad tu ten bebūdamas ir visiškai nusìlesei (sublogai) .
7. nusigerti, nusikaušti: Nuo Nainio alaus greit nusilesė daugis. Jis dar iš ryto, atkimšinėdamas butelius, taip nusilesė, jog dabar gulėjo daržinėje paslikas. Nusilesė kaip žąsytis, aguonų prilesęs. Stiklelis po stikleliui ir taip nusìlesiau, kad vos parėjau. Nuo kelių stiklų jau ir nusìlesa. Vyrai nusilẽsę nugriuvo po suolu. Bepareinąs toroms tvarstydamos, gatavai nusilesęs.
palèsti, pàlesa, pàlesė
1. pasisotinti lesant: Vištos pàlesė. O, riebus – nė varna nepalestų. Kiek iškasi, tiek palèsi. Ką pakasi, tą palesi. Badu marinama vištelė rado žolės ir vabalėlių pasilest. Kiek aš pasikasiu, tiek aš pasilèsiu.
2. sulesti: Ir visus aguonos grūdus pàlesė gaidys.
pérlesti. šiek tiek, tam kartui pavalgyti: Ką čia dar senas žmogus smaliečkausi – pérlesei kiek, ir gana.
pralèsti, pràlesa, pràlesė.
1. prakirsti, prakapoti snapu: Sode nukritę obuoliai vištų pralesti.
2. pramušti, prakirsti: Kas tau kaktą pràlesė?. Supykę prasìlesė pakaušius.
3. prakiurdyti: Kas tau pakaušį pràlesė? Vaikščioja su kiaura kepure. Pralestà kepurė.
4. prasigerti: Jau visai prasìlesė – nei valgyt nebeturi.
prilèsti, prìlesa, prìlesė
1. prisisotinti lesant: Vištos prìlesė grūdų. Arklys sulyso – varna neprilestų. Žvirbliai, prisilesę išsirpusių uogų, čiurškavo po vyšnias.
2. prisivalgyti: Prisìlesiau iki kaklo, ačiū.
3. pripildyti, prikimšti lesant: Gaidys prìlesė gūžį.
4. primušti: Prìlesė boba vyrą, ir daryk ką nori!
5. prigerti, prikaušti: Prilẽsęs girtas knobso. Prisìlesė senis ir užsnūdo. Rugių ašarų (degtinės) prisilẽsęs.
6. privargti, prisivaryti: Lig vakaro prisìlesiau, kojos nebenori keltis.
sulèsti, sùlesa, sùlesė.
1. lesti iki pabaigos, suvartoti lesalą: Vanags su vaikais daug sùlesė vištų. Žvirbliai sulès grūdus vištom. Ir paukščiai tavo kūną sules. Jau aš daug kruopų esu sulesęs. Gaidys, ką iškas, tą ir sules. Atimk, kad nori, iš žąsino sùlestas avižas. Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė. Negi blynais namai dengti – varnos nesulès, tai nėr ko ir skubinas. Kad tave varnai sulestų!. Kiek užsikasi, tiek susilèsi (kiek užsidirbsi, tiek turėsi) .
2. suvalgyti: Sulèsdavau po uzboną aviečių.
3. sumušti: Kad būt jo neatgynę, būt tabokinėm sulẽsę.
užlèsti, ùžlesa, ùžlesė
1. šiek tiek palesti: Žvirbliai, kad tik ùžlesa kmynų, dvesia. Varyk karvelius iš klėties, jau ùžlesė. Atskrido trys juodvarniai, ažulesė dvėslenos ir tuoj galą gavo.
2. užkapoti su snapu: Tave varnos užlès. Užlesė ją, užpjovė prakeiktosios.
3. užduoti, užkirsti: Anam vakar gerai ùžlesė par galvą.
4. prisigerti, įkaušti: Jau ans yr gerai užlẽsęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.