įliūliuoti
liūliúoti, -iúoja, -iãvo, liuliúoti.
1. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo. Dūmai liūliuoja pažemiu. | Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo. Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt. Vanduo liūliúojas [jūroje].
2. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų. | Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis. | Aplink ją visada bernų tik liūliúoja. Dūmų lig žemei, net liūliuoja. Jų žemė liūliavo varlėmis.
3. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo [ja] juodas laivelis. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio. Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis. supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim. Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo.
4. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja. Dirvose vanduo liūliúo [ja].
5. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį. | Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame.
liūliúojamai. Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega. Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi.
6. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas. vežti supant: Kas jos. nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą.
7. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis.
8. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai. Liūliúo [ja] eidama, pilvu varina. Mėsa riebios karvės liūliúo [ja],
kad eita. linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji?
9. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji.
atliūliúoti.
1. atplaukti supantis: Atliūliuoja laivelis per mareles mėlynas. Štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta. atsklisti, atskambėti banguojant: Iš kažkur atliūliavo muzikos garsai.
2. ateiti, atvažiuoti linguojant: Ir Vinca kaip antelė atliūliuoja. Gal jau Jonas ut nuo miško atliūliúoja. | Atėjo, atliūliavo pilka minia praeivių.
3. ateiti, dainuojant dainas su refrenu „liūli“: Pulkas sesučių atadainuoja, pulkas sesučių ataliūliuoja.
įliūliúoti
1. įeiti liūliuojant, linguojant: Įeina martelė, įliūliuoja. Pro atvirą langą įliūliuos alyvų ir žydinčių rugių kvapas.
2. užliūliuoti
3.
3. įsūpuoti, įsiūbuoti: Ją pagaudavo muzikos ūpas ir įliūliuodavo jauną krūtinę.
išliūliúoti
1. išplaukti liūliuojant, siūbuojant: Laivas išliūliavo į Atlanto vandenis.
2. išauginti liūliuojant, supant: An rankelių išnešiojai, an baltųjų išliūliavai. Į svetimą kraštą plūsta tiek darbinės spėkos, tiek jau išauklėtų ir išliūliuotų žmonių. Tu pasisemk tos žemės saują, tos žemės, iš kurios tu išaugai ir tave išliūliavusi giria išaugo. Čionai jie augo ir čionai žuvo, juk jūsų vėjas juos išliūliavo.
3. išnešti liūliuojant, sūpuojant: Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros nedėlėlių, kad išpūstų, išliūliuotų žiedelį į kraštelį.
4. sunkiai, linguojant ką padaryti: Pakol išliūliuoju (ištraukiu) vandenį iš šulnio, tai net rankas pradeda skaudėt. Maušos vaikai mažuteliai penkias knygas išliūliãvo (išmoko) . Eičiau, prašyčiau jaunų brolelių, kad išpjautų lankelę. O ir išpjovė, ir išliūliavo (surado) [žiedą] devintoj pradalgėlėj.
nuliūliúoti.
1. nuplaukti liūliuojant, supantis: Ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas. Per mėlynąją Jūros upę nuliūliuoja sieliai. O pro gelmę tylią kas tave prišauks, – bangos lilio, lilia nuliūliuos, nuplauks. | Slenka šilai ir eglynai, nuliūliuoja neaprėpiami kolūkio vasarojaus laukai. nuskambėti, nusklisti (garsui) tolyn: Dainuok, o aidas tos dainelės laukais, pušelėms nuliūliuos. Pašlaitėmis nuliūliavo maloni daina.
2. pamažu, sunkiai linguojant, nueiti, nuvažiuoti: Apsiverkus nuliūliav [o] ir nuliūliav [o] namulio. O aš nuėjau, aš nuliūliavau į didį jaunimėlį. Paki nuliūliúoji (nuvažiuoji), i vakaras.
3. dideliam būriui nueiti: Minia nuliūliavo į aikštę.
paliūliúoti
1. pasisupti, paplūduriuoti: Skiedra įkrito į vandenį, paliūliavo paliūliavo, bet nenuskendo.
2. pasupti: Paimk vaiką iš lopšio ir paliūliúok, gal neverks. Miegok, mažyte, aš taũ (tave) paliūliuosiu. Čiūčia liūlia paliūliuosiu, paliūliavus pabučiuosiu. Prijodams paliūliavo, atstodams bučiavo.
parliūliúoti
1. parplaukti liūliuojant, supantis: Ei pareit pareit mano brolužis, jūružėms parliūliuoja.
2. pareiti linguojant, pamažu: Mačiau karvė parliūliúoja, t. y. pareina iš ganyklos. Kuoselis girtas parliūliãvo namo.
3. nuvarginti supant, liūliuojant: O aš rankeles parliūliavau, o aš kojeles parmynavau.
pérliūliuoti. perplaukti, pervažiuoti liūliuojant.
praliūliúoti. praleisti, prašvilpti: Ką gaudavo, tai abudu ir praliūliúodavo.
priliūliúoti. prisiartinti liūliuojant, supantis. . Ko nuo amžių svietas laukė, geidė, minė, pranašavo, štai artyn jau prisitraukė, jūrėms laiko priliūliavo.
suliūliúoti
1. subanguoti, suvilnyti: Jūrės marės suliūliavo. | Alyvos sužydėjo, suliūliavo. Visa minia suliūliavo. Visa svetainė nubildėjo, suliūliavo.
2. suplaukti banguojant: Visi upokšniai ir srovūs vandens suliūliuoja į vienas marias.
3. padaryti, kad imtų banguoti, liūliuoti: Prašyčiau Dievą …, kad atleistų šaunų vėjužėlį, suliūliuotų maružėles.
4. padaryti, kad susvyruotų, susiūbuotų į šalis: O ir užtiko šiaurusis vėjelis, suliūliavo laivelį, išpuolė mergelė.
užliūliúoti
1. užplaukti liūliuojant: Matau užkylant ir užliūliuojant [laivelį] ant prakilno kiemužėlio.
2. užsupti, užmigdyti: Motutė vaikelį užliūliavo, užlingavo. | Senąjį jau baigia užliūliuoti kratus autobusas. Užliūliuotas marių srauto, aš guliu tylioj kajutėj. Naktis žemę užliūliavo saldžiuoju miegeliu. Mano širdį vėjai užliūliuoja.
3. paveikti sąmonę, nuslopinti kokį kieno jausmą: Ponai dabar pažadais užliūliuoja, o tu jiem – savo balsą atiduok! Šiems žmonėms yra svetimas užliūliuojantis nusiraminimas.
4. supant ir dainuojant užsiauginti: Oi ūginosi motka dukrelę… Užsiauginus, užsiliūliavus labai toli nudavė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.