mìginti, -ina, -ino. migdyti:
1. Mìginu kūdikį, kad užmigtum. Kadai jau ji mìgina mergaitę, o ta kaip nemiega, taip nemiega. Lobis budina, vargas migina. Tylėk, jau mergaitė mìginas. Vaikali, nemìginkis, reikės dar eiti į staldą.
2. Aš mìginau šeimyną, t. y. nežadinau anksti. Ana vaikus visada ilgai mìgina. Motyna lepino dukterėlę, saugojos surūstinti, šėrė kuo skaniausiai, migino kuo ilgiausiai. Teip juos migina lig pryšpietės, kad valgyti nereikalautų. Ilgai migino, valio [je] augino. Ilgai migino, ik pusrytėlio nepažadino. Balta diena šeimynos nemigina. Kelk, nebmiginkis, jau išaušo.
įmìginti. įmigdyti: Jis rado juos vėl nuo smūtnybės įmigintus. Visa, visa įmigina priešaušris. Įsimìgino – dabar sunku prikelti valgyti.
pamìginti. pamigdyti 2: Nedėlios rytą aš tavi pamìginsiu. Agote, išgink tu bandą ligi pusryčio – reik vaiką pamiginti. Nėr matušės, tetušelio, nėr kam manęs pamiginti.
primìginti. primigdyti: Korintos saldžios uogos mergytę primigint.
užmìginti. užmigdyti: Kūdikį užmìginti. Dievas užmigino Adomą kietu miegu. Jis savo sąžinę užmìginęs. Blust ir atsibusi staigu, kol beužsimiginsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.