įnam|ys, įnamė dkt., įnam|is, įnamė dkt.
1. kas gyvena pas svetimus, kampininkas; nuomininkas: Jis mūsų įnamys
2. prk. gyvūnas ar paukštis, gyvenantis prie namų: Žiurkė yra bjauriausia mūsų įnamė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.