x
gyvena žem. gyvenimas, buvimas gyv|enti, gyvena, gyveno
1. būti gyvam, egzistuoti: gyveno trys broliai. prk.: Didvyriai gyvena dainose.
2. būti tam tikroje vietoje, turėti buveinę: Gyvena arti upės, prie
ežero, mieste. gyvenamasis namas, kambarys. Bitės gyvena avilyje.
3. laikytis, verstis: Dirbk, ir gyvensi. Savo galva gyvenk. Iš penkių pirštų gyvena (iš savo rankų darbo). Jei norės, gyvens.
4. patirti, išgyventi:
Daug gyvenęs žmogus. Gyvena kūrybinį pakilimą.
5. sutikti, sutarti: gyvenkime kaip broliai.
6. tarm. dirbti (žemę): Čia dirva gyventa.
7. tarm. rūgti: Gira jau gyvena. Medus ėmė gyvena ir surūgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.