įniurnėti

niurnė́ti, niùrna (niur̃na), -ė́jo

1. išduoti tam tikrą garsą, niurzgėti, narnėti: Katė niùrna pelę dantyse turėdama. Šuo niùrna, kad kitas šuo kybina, o ans nekenta. Ir katė ant pečiaus tupėdama, pamačius šunį, niurna. Neeik pas šunį, girdi, kad niurna. Meška nerėkia, neniurna, tai nėra nei ką būti užsidūmojusiam.

2. neaiškiai kalbėti, murmėti: Nesuprantu, ką jis niurna. Atsiguliau, klausau – lyg kas niur̃na. Kūdikis niùrna, t. y. neišduoda balsą. Ko ten niùrni, sakyk aiškiau! Kūdikis krutino lūpas ir vis garsiau niurnėjo. Niùrna ką po nosia, nė suprast negali. Vaikas lopišė [je] pabudo iš miego ir niùrna. Ką tu čia niùrni sau po nosia, ar nemoki aiškiau šnekėti! Ko niurni kaip šuva kiaušius kasydamos! Ką tu čia niurni – uždainuok, kad visi girdėtų!

3. nepatenkintam murmėti, bambėti: Jis dirbo niurnėdamas, nepatenkintas. Ką jam nepasakysi, anas vis niùrna. Niurnėsi ar neniurnėsi, o padaryt vis tiek turėsi. Ko dar niurnė́jai, jei paėdusi. Niùrnantį pilvą suveržti. Ne draugas žodelis (nemiela kalbėti), jei niurna skilvelis.
atniurnė́ti. niurnant ateiti: Iš tolo atniurna lokys.
įniurnė́ti. niurnant įeiti.
išniurnė́ti

1. niurnant išeiti: Išniurnė́jo, nė sudie nepasakęs.

2. niurnant ką laimėti: Ką čia niurni, ką išniurnė́si?! Betgi neišniurnėsi, neišpūkštausi, nebegrąžinsi to, ką esi padaręs.

3. praleisti kurį laiką niurnant.
nuniurnė́ti. neaiškiai pamurmėti: Aš klausiu daktarų, kas man yra. Nieko jie nesako, nùniurna tiktai. Norėjo ką sakyt, bet nuniurnė́jo tik, ir nieko nesupratau.
paniurnė́ti.

1. neaiškiai pasakyti, pamurmėti: Paklausus, ar yra kambarių, tarnas labai nenoromis panosėje paniurnėjo, kad, girdi, esąs vos vienas. Miegojo ir pasiniurnėdamys knarkė.

2. nepatenkintam bambėti: Jis buvo linkęs truputį paniurnėti.
praniurnė́ti.

1. neaiškiai prakalbėti: Teip praniurnėjo, kad niekas neišgirstų. Tikrai šuniškas oras, – praniurnėjo jis.

2. nepatenkintam prakalbėti: Velniai žino, – praniurnėjo jis, – ir vėl prakeiktas darbas prasideda.

3. pabūti kurį laiką niurnant.
suniurnė́ti

1. išduoti tam tikrą garsą, sunarnėti, suurzgėti: O tas velnias tai meškai – šakaliu per leteną; tai meška suniurnėjo užpykus. Suniurnėjo meška sykį, antrą, vis pikčiau, tartum draskydama ką.

2. neaiškiai sumurmėti: Vaikas miegodamas suniurnė́jo. Gervinas kažką neaiškiai suniurnėjo. Mes dar nė pusryčių nevalgėme, – nenoriai suniurnėjo Putrius. Kas tau rūp! – suniurnė́jo jis, toly [n] eidamas. Nežinau! – suniurnėjo nesikęsdamas tėvas.

3. kuždantis susitarti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iniurneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>niurnė́ti, </b>niùrna (niur̃na), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išduoti tam tikrą garsą, niurzgėti, narnėti: </span> Katė niùrna pelę dantyse turėdama. Šuo niùrna, kad kitas šuo kybina, o ans nekenta. Ir katė ant pečiaus tupėdama, pamačius šunį, niurna. Neeik pas šunį, girdi, kad niurna. Meška nerėkia, neniurna, tai nėra nei ką būti užsidūmojusiam. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai kalbėti, murmėti: </span> Nesuprantu, ką jis niurna. Atsiguliau, klausau – lyg kas niur̃na. Kūdikis niùrna, t. y. neišduoda balsą. Ko ten niùrni, sakyk aiškiau! Kūdikis krutino lūpas ir vis garsiau niurnėjo. Niùrna ką po nosia, nė suprast negali. Vaikas lopišė [je] pabudo iš miego ir niùrna. Ką tu čia niùrni sau po nosia, ar nemoki aiškiau šnekėti! Ko niurni kaip šuva kiaušius kasydamos! Ką tu čia niurni – uždainuok, kad visi girdėtų! <br/>3. <span class="explanation">nepatenkintam murmėti, bambėti: </span> Jis dirbo niurnėdamas, nepatenkintas. Ką jam nepasakysi, anas vis niùrna. Niurnėsi ar neniurnėsi, o padaryt vis tiek turėsi. Ko dar niurnė́jai, jei paėdusi. Niùrnantį pilvą suveržti. Ne draugas žodelis <span class="explanation"> (nemiela kalbėti), </span> jei niurna skilvelis. <br/><b>atniurnė́ti</b>. <span class="explanation">niurnant ateiti: </span> Iš tolo atniurna lokys. <br/><b>įniurnė́ti</b>. <span class="explanation">niurnant įeiti. </span> <br/><b>išniurnė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">niurnant išeiti: </span> Išniurnė́jo, nė sudie nepasakęs. <br/>2. <span class="explanation">niurnant ką laimėti: </span> Ką čia niurni, ką išniurnė́si?! Betgi neišniurnėsi, neišpūkštausi, nebegrąžinsi to, ką esi padaręs. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką niurnant. </span> <br/><b>nuniurnė́ti</b>. <span class="explanation">neaiškiai pamurmėti: </span> Aš klausiu daktarų, kas man yra. Nieko jie nesako, nùniurna tiktai. Norėjo ką sakyt, bet nuniurnė́jo tik, ir nieko nesupratau. <br/><b>paniurnė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai pasakyti, pamurmėti: </span> Paklausus, ar yra kambarių, tarnas labai nenoromis panosėje paniurnėjo, kad, girdi, esąs vos vienas. Miegojo ir pasiniurnėdamys knarkė. <br/>2. <span class="explanation">nepatenkintam bambėti: </span> Jis buvo linkęs truputį paniurnėti. <br/><b>praniurnė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai prakalbėti: </span> Teip praniurnėjo, kad niekas neišgirstų. Tikrai šuniškas oras, – praniurnėjo jis. <br/>2. <span class="explanation">nepatenkintam prakalbėti: </span> Velniai žino, – praniurnėjo jis, – ir vėl prakeiktas darbas prasideda. <br/>3. <span class="explanation">pabūti kurį laiką niurnant. </span> <br/><b>suniurnė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išduoti tam tikrą garsą, sunarnėti, suurzgėti: </span> O tas velnias tai meškai – šakaliu per leteną; tai meška suniurnėjo užpykus. Suniurnėjo meška sykį, antrą, vis pikčiau, tartum draskydama ką. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai sumurmėti: </span> Vaikas miegodamas suniurnė́jo. Gervinas kažką neaiškiai suniurnėjo. Mes dar nė pusryčių nevalgėme, – nenoriai suniurnėjo Putrius. Kas tau rūp! – suniurnė́jo jis, toly [n] eidamas. Nežinau! – suniurnėjo nesikęsdamas tėvas. <br/>3. <span class="explanation">kuždantis susitarti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.