įplėkti

plė́kti, -sta, -o. gesti nevėdinamam, įgauti pelėsių kvapo: Miltai plė́ksta troškiai supilti, t. y. atsiduoda paplėkimu. Seniai kepta duona pradėjo plė́kti. Mūsų klėtin vėjas neineina, tai grūdai labai plė́ksta. Su sniegu kūlė, grūdai plėksta. Ir svilusios, ir plė́kusios buvo numinės. Plė́ksta namas, reikia vėdint.
apiplė́kti.

1. kiek suplėkti, atsiduoti plėkais: Apiplė́kę grūdai, miltai biškį. Duona lyg apiplė́kus, apipelėjus. Gal miltai buvo kiek apiplė́kę, kad duona karsteri?

2. aprūkti, apsisuodinti, apsipurvinti: Apiplėkęs, aprūkytas. Ižvalkiotas, apiplėkęs.
įplė́kti.

1. įgauti pelėsių kvapo: Nuo drėgmės, šlopmė [je] rugiai įplė́ksta greitai. Įplė́kęs plekas.

2. pasidaryti nešvariam, purvinam.
paplė́kti. įgauti pelėsių kvapo: Jau miltai paplė́kę. Visas valgis rytą kruopai, vakare putra, prie to duonelė labai paplėkusi. Paplė́ko miltai, nebėr nė kur bedėti. Rugiai yra paplė́kę, būs neskani duona. Neažmatė tėvas, kad avižos paplė́kę, papenėjo arklį ir rado rytą nebegyvą. Tavo šienas jau paplė́kęs. Drabužiai paplė́kę. Musit paplėkai, ką tatai darai – savo vaiką muši!
priplė́kti. nevėdinamam pridvisti, pripelėti: Javai priplėksta, prišunta. Grūdai, miltai priplė́kę drėgno [je] vieto [je]. Pernykščiai grūdai aruode begulėdami priplė́ko. Išnešk pavasarį rugius ant saulės ir vėjo, ba priplėks. Jų duona karsteria, matyt, priplė́kusių rugių. Rodos, neseniai duoną kepėm, o jau ir priplėko. Miltai jau priplė́kę, kap i pelėsiais atsiduoda. Žirniniai miltai priplė́kę, turbūt lietus užlijo vežant iš malūno. Priplė́ko seklyčia. Puodas priplė́kęs. Ar tau galvoj priplėko?! – užpuolė vyrą pati.
suplė́kti. supelėti: Šienas, javai, miltai suplė́ksta. Parvežė iš malūno karštą miltų maišą, pastatė klėty, ir suplė́ko. Duona suplė́kusi, pasenusi. Rugiai nevėdinami suplė́ko. Sėmenys šiemet gavo suplė́kti, ir alyva nebeturia skonio. Sviestas suplė́kęs, negardus. Dešros suplė́ko. Tos [e] stoginės [e] šienas visumet suplė́ksta. Nuo suplė́kusio šieno ar šiaudų gali išsimest karvės. Mūsų šienas suplėko, pavasarį dulkėjo. Pelai suplė́kę – nenoria nė karvės ėsti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plė́kti, </b>-sta, -o. <span class="explanation">gesti nevėdinamam, įgauti pelėsių kvapo: </span> Miltai plė́ksta troškiai supilti, t. y. atsiduoda paplėkimu. Seniai kepta duona pradėjo plė́kti. Mūsų klėtin vėjas neineina, tai grūdai labai plė́ksta. Su sniegu kūlė, grūdai plėksta. Ir svilusios, ir plė́kusios buvo numinės. Plė́ksta namas, reikia vėdint. <br/><b>apiplė́kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek suplėkti, atsiduoti plėkais: </span> Apiplė́kę grūdai, miltai biškį. Duona lyg apiplė́kus, apipelėjus. Gal miltai buvo kiek apiplė́kę, kad duona karsteri? <br/>2. <span class="explanation">aprūkti, apsisuodinti, apsipurvinti: </span> Apiplėkęs, aprūkytas. Ižvalkiotas, apiplėkęs. <br/><b>įplė́kti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įgauti pelėsių kvapo: </span> </span> Nuo drėgmės, šlopmė [je] rugiai įplė́ksta greitai. Įplė́kęs plekas. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nešvariam, purvinam. </span> <br/><b>paplė́kti</b>. <span class="explanation">įgauti pelėsių kvapo: </span> </span> Jau miltai paplė́kę. Visas valgis rytą kruopai, vakare putra, prie to duonelė labai paplėkusi. Paplė́ko miltai, nebėr nė kur bedėti. Rugiai yra paplė́kę, būs neskani duona. Neažmatė tėvas, kad avižos paplė́kę, papenėjo arklį ir rado rytą nebegyvą. Tavo šienas jau paplė́kęs. Drabužiai paplė́kę. Musit paplėkai, ką tatai darai – savo vaiką muši! <br/><b>priplė́kti</b>. <span class="explanation">nevėdinamam pridvisti, pripelėti: </span> Javai priplėksta, prišunta. Grūdai, miltai priplė́kę drėgno [je] vieto [je]. Pernykščiai grūdai aruode begulėdami priplė́ko. Išnešk pavasarį rugius ant saulės ir vėjo, ba priplėks. Jų duona karsteria, matyt, priplė́kusių rugių. Rodos, neseniai duoną kepėm, o jau ir priplėko. Miltai jau priplė́kę, kap i pelėsiais atsiduoda. Žirniniai miltai priplė́kę, turbūt lietus užlijo vežant iš malūno. Priplė́ko seklyčia. Puodas priplė́kęs. Ar tau galvoj priplėko?! – užpuolė vyrą pati. <br/><b>suplė́kti</b>. <span class="explanation">supelėti: </span> Šienas, javai, miltai suplė́ksta. Parvežė iš malūno karštą miltų maišą, pastatė klėty, ir suplė́ko. Duona suplė́kusi, pasenusi. Rugiai nevėdinami suplė́ko. Sėmenys šiemet gavo suplė́kti, ir alyva nebeturia skonio. Sviestas suplė́kęs, negardus. Dešros suplė́ko. Tos [e] stoginės [e] šienas visumet suplė́ksta. Nuo suplė́kusio šieno ar šiaudų gali išsimest karvės. Mūsų šienas suplėko, pavasarį dulkėjo. Pelai suplė́kę – nenoria nė karvės ėsti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.