.
pliuškė́ti, pliùška, -ė́jo.
1. tekant, plakantis teškenti. Bangos pliuška, daužosi į laivą. Bangos apie mano mažutį laivelį pliuška. Upelis linksmai pliuškėjo griovyje. Uolų apačioje pliuškėjo vanduo. Kur tas gyvas vandenėlis, ką versmėj pliuškėjo? Oi pliuška pliuška bistri upelė – nepereisiu per ją.
2. šokinėti (vandenyje): Žiūrėjo aukštyn pro tamsiai mėlyną vandenį, kuriame pliuškėjo žuvys. Karosai turbūt neršti – visais pašaliais pradėjo pliuškė́ti. | Girdu (girdžiu) – šulnė [je] pliùška: višta mat įkritusi.
3. su garsu plaukti. Vos tik upės išsivaduoja iš žiemos ledų, į visas puses pliuška garlaiviai. Po kelerių metų jūsų garlaiviai pliuškės jūrėmis ir upėmis.
4. sruventi: Kraujas iš žaizdos pliuškė́te pliùška. Ir nušovė brolelį, ir ėmė kraujeliai kap rasalėlis pliuškė́ti. Bėga pliuška ašarėlės per baltus žandelius, bėga pliuška kraujelis nuo švino kulkelės.
5. virti, kunkuliuoti: Užmaišiau miltus varinė [je],
ir ans sau pliùška.
įpliuškė́ti, į̃pliuška, -ė́jo. su garsu įkristi (į vandenį), tekštelėti: Akmeniokas rieda, darda, paskum kokian vandenin inpliuška.
nupliuškė́ti, nùpliuška, -ė́jo. nuplaukti, nusiirti: Jis paskubomis nupliuškėjo savo valtele į krantą. Triobelė jau pirma pavandeniu nupliuškėjo.
supliuškė́ti, sùpliuška, -ė́jo.
1. suteškenti: Supliuškėjo vanduo. Sidabrinis vanduo supliuška tarytum apsidžiaugęs.
2. su garsu vandenyje suspurdėti, pliaukštelėti: Supliuškėjo ant vandens paviršio žuvytė. Gal lydys nėrė, kad teip supliuškė́jo?
3. su garsu sukristi, sulašėti: Iškilo iš ežero vidurio stulpas vandens ir supliuškėjo paskui atgal visas lašų lytus.
4. sušlamėti: Staktelėjo abidvi, supliuškėjo sijonais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.