įpuikinti

puĩkinti (-yti), -ina, -ino

1. daryti puikų, gražų, puošti: Koks bebus griekas tų asabų, kurios puikina savo stovylą ir veidą!. Iš kur jis ėmė tiek pinigų, iš kur jis taip puikinasi? Kad tokia šiandie diena negraži, tai i nesipuĩkinu. Aš ne prieš tave puikinaus.

2. daryti išdidų: [Anyta] širdį puikina, dantis aštrina, kaip marti muštravoti.

3. būti išdidžiam, didžiuotis: Išskardžiau kiemelį bevaikščiodamas, nepuikyk nepuikyk, jauna panele!. Pakilo didi audra, užtemė miglomis arui kelią, kad jisai aukštai neskrajotų, jėgomis nesipuikintų. Didžiuojasi, puikinasi, po kojomis sau panašius mindžioja. Puĩkinos tum bagotumu, o proto buvo mažo. Menka garbė kito nuopelnais. puĩkinties. Nesipuĩkink, mergele, geresnio vyro negausi. Nesipuikyk, bernužėli, ba ne gaspadorius. Nėr čia ko labai puĩkintis, dabar visi lygūs. Kuoj puikysies kermošėly [je] be šviedriosios šoblaitės? Nesipuikink, mergyte, aš iš gerų namelių. Matant taip geru ir nesipuĩkinančiu, nežinojo, ką daryti.
apsipuĩkinti pasidaryti puikiam, pasipuošti: Apsipuĩkinusios vaikščio [ja] su silkinėms kuskoms. Taip apsipuĩkinę, matyt, svečių laukia.
įpuĩkinti.

1. padaryti puikų, papuošti. . Vieni [medžiai] įsipuikinę siekė dangun savo aukštomis viršūnėmis.

2. padaryti išdidų.
išpuĩkinti.

1. padaryti puikų, išpuošti: Kiek čia dienų pr [a] ejo, kol išpuĩkino viską. Išpuikintos buvo senovė [je] šniūrelkos, su juodu sijonu, su kutuotu kvartūgu. Siūdamas išpuikinau teip, jog visoj sodoj nė viena tokio neturėjo. Miesčionys nebuvo nei procės, neigi kaštų čėdiję savo miestą gražių gražiausiai išpuikinti. Kaip čia negyvos uolos galėjo taip išsipuikinti?

2. padaryti išdidų: Šitas atsitikimas Benjamino neišpuikino.

3. būti išdidžiam: Ką tu išsipuikinsi, jei kiti nepuikina.
papuĩkinti.

1. pagražinti, papuošti: Gal tas žiedas tik papuĩkintas. Nau [ja] s karalius. papuĩkino savo palocius. Kiek milų milelių, audeklų audeklėlių, visokiais raštais papuikintų. Pasipuĩkinusi – vienais aksomais.

2. padaryti geresnį: Įpilk uogų į stiklinę ir papuĩkinsi arbatą. Jis turėjo meilingą pačią, kuri jam jo amžių papuikino. Turtas žmogaus nepapuĩkins, jei žmogus nėkai.

3. pasididžiuoti: Nepasipuĩkinkit, atvažiuokit! Arba aš negaliu pasipuikinti savo skiauture. Niekas tokios neturi. kukuriekū!
prapuĩkinti. pagerinti, pagardinti: Vaistai prapuĩkinti su sirupu.
pripuĩkinti. padaryti puikų, pagražinti: Ta pasaka knygose yra pripuĩkinta, ne toki, kaip žmonių pasakojama.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>puĩkinti</b> (-yti), -ina, -ino<br/>1. <span class="explanation">daryti puikų, gražų, puošti: </span> Koks bebus griekas tų asabų, kurios puikina savo stovylą ir veidą!. Iš kur jis ėmė tiek pinigų, iš kur jis taip puikinasi? Kad tokia šiandie diena negraži, tai i nesipuĩkinu. Aš ne prieš tave puikinaus. <br/>2. <span class="explanation">daryti išdidų: </span> [Anyta] širdį puikina, dantis aštrina, kaip marti muštravoti. <br/>3. <span class="explanation">būti išdidžiam, didžiuotis: </span> Išskardžiau kiemelį bevaikščiodamas, nepuikyk nepuikyk, jauna panele!. Pakilo didi audra, užtemė miglomis arui kelią, kad jisai aukštai neskrajotų, jėgomis nesipuikintų. Didžiuojasi, puikinasi, po kojomis sau panašius mindžioja. Puĩkinos tum bagotumu, o proto buvo mažo. Menka garbė kito nuopelnais. puĩkinties. Nesipuĩkink, mergele, geresnio vyro negausi. Nesipuikyk, bernužėli, ba ne gaspadorius. Nėr čia ko labai puĩkintis, dabar visi lygūs. Kuoj puikysies kermošėly [je] be šviedriosios šoblaitės? Nesipuikink, mergyte, aš iš gerų namelių. Matant taip geru ir nesipuĩkinančiu, nežinojo, ką daryti. <br/><b>apsipuĩkinti</b> <span class="explanation">pasidaryti puikiam, pasipuošti: </span> Apsipuĩkinusios vaikščio [ja] su silkinėms kuskoms. Taip apsipuĩkinę, matyt, svečių laukia. <br/><b>įpuĩkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti puikų, papuošti. </span>. Vieni [medžiai] įsipuikinę siekė dangun savo aukštomis viršūnėmis. <br/>2. <span class="explanation">padaryti išdidų. </span> <br/><b>išpuĩkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti puikų, išpuošti: </span> Kiek čia dienų pr [a] ejo, kol išpuĩkino viską. Išpuikintos buvo senovė [je] šniūrelkos, su juodu sijonu, su kutuotu kvartūgu. Siūdamas išpuikinau teip, jog visoj sodoj nė viena tokio neturėjo. Miesčionys nebuvo nei procės, neigi kaštų čėdiję savo miestą gražių gražiausiai išpuikinti. Kaip čia negyvos uolos galėjo taip išsipuikinti? <br/>2. <span class="explanation">padaryti išdidų: </span> Šitas atsitikimas Benjamino neišpuikino. <br/>3. <span class="explanation">būti išdidžiam: </span> Ką tu išsipuikinsi, jei kiti nepuikina. <br/><b>papuĩkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagražinti, papuošti: </span> Gal tas žiedas tik papuĩkintas. Nau [ja] s karalius. papuĩkino savo palocius. Kiek milų milelių, audeklų audeklėlių, visokiais raštais papuikintų. Pasipuĩkinusi – vienais aksomais. <br/>2. <span class="explanation">padaryti geresnį: </span> Įpilk uogų į stiklinę ir papuĩkinsi arbatą. Jis turėjo meilingą pačią, kuri jam jo amžių papuikino. Turtas žmogaus nepapuĩkins, jei žmogus nėkai. <br/>3. <span class="explanation">pasididžiuoti: </span> Nepasipuĩkinkit, atvažiuokit! Arba aš negaliu pasipuikinti savo skiauture. Niekas tokios neturi. kukuriekū! <br/><b>prapuĩkinti</b>. <span class="explanation">pagerinti, pagardinti: </span> Vaistai prapuĩkinti su sirupu. <br/><b>pripuĩkinti</b>. <span class="explanation">padaryti puikų, pagražinti: </span> Ta pasaka knygose yra pripuĩkinta, ne toki, kaip žmonių pasakojama.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.