puĩkti, -sta, -o. darytis puikiam, išdidžiam: Puikte papuiko merga. Susiviliojusi pasisekimais ima puikti.
įpuĩkti. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Neįpuikink, paskui kaip įpuiks, tai nesusirokuosi!
išpuĩkti. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Kap žmogus greit išpuĩksta! Prasigyveno ir išpuĩko. Kad išpuikta Onos: kai ištekėjo, nė nemato susitikus.
nupuĩkti. pasidaryti puikiam, išdidžiam, išpuikti: Baigęs mokslus jis visai nupuĩko. Ko tu tei nupuikaĩ, ka pas mūs nesirodai? Nupuĩkot, nenorit su mumis pasišnekėt. Graži mergina, bet ir nupuĩkus. Netoliese gyvename, bet retai susitinkame. Nupuikai, ar ką? Tėvulis mano nekelia galvelės, oi, tai jis nupuiko, oi, tai nusdidžiavo. Oi, ko nupuikai, mergele, kad su manim nekalbi! Bernužėli, dobilėli, oi, ko nupuikai, kad mane mergelę retai aplankai!
papuĩkti. pasidaryti kiek puikiam, išdidžiam, išpuikti: Papuiko bobos. Papuĩko, neina, kad ir prašai. Žiūrėk, bernas papuiko ir neėmė marškinių, gal per prasti buvo.
prapuĩkti. pasidaryti kiek puikiam, imti didžiuotis: Kai jau pasisekė suriesti „o“, vaikas net prapuiko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.