įpustyti

pustýti, pusto (-ìja;), pùstė (-ìjo;)

1. galąsti, aštrinti (dalgį, skustuvą): Pustýk dalgį su pustykle. Pustýkit dažniau dalgius, kad skudriau imtų. Reikia mokėt ir dalgę pustýt. Nepustýk taip greitai, dar ranką įsipjausi. Dar nė dalgio pustýt nemoka, o dedasi baisus vyras. Ar tu gerai moki skustuvą pustýti? Dalgį kai pùsto – seidi gaidi, seidi gaidi, višta pati, višta pati. Brusu pùsto dalgę. Čiviruoja cyrulelis, pusto dalgį pjovikelis. Puikus bernelis nemok art, nei šieno pjaut, nei plieno dalgelį gražiai pustyt. Žalio [je] lankelė [je] šieną tepjaukit, te dalgelius pustykit. Tik kažin kur toli girdėjos atbalsis, lyg kas dalgį pustytų: šiap – tap, šiap – tap! Nepustýsi – nepjausi, neprašysi – negausi. Riezninkas atėjęs jo. pjauti, pustąsis peilį.

2. nešioti sniegą, smėlį. Vėjis sniegus pùsto į krūvas. Tai pùsto: dangus su žeme maišosi. Kelias pustýtas – tai lietaus bus. Šiandien iki pietų pustė. Snigo snigo ir dabar pùsto. Ore pusto. Sugrįžo ji nuo vandens, sako: „Labai pusto, ar neturite kūlelį šiaudų užkišt šulinukui?“. Kad vėjelis pustys, saulelė sušildys. Vėjo pustomos (pučiamos) smiltys lekia ir krinta aplinkui. Pustomo smėlio dirvoje atliekami bandymai. Per visas Kalėdas ir šalo, ir snigo, ir pustė. Šluona dulkes, pùsto į rinkį. Noreika užbaigė duoną, jo pirkioje vėjas pusto. Pùsto – prašo duonos lusto. Girto kalbą vėjai pusto. Bėga meška narnendama, baltas pusnis pustydama. Eina meška murmendama, baltus ūsus pustydama. Nė kubkoj laikytas, nė vyne mirkytas – šalto oro naikintas, šalto vėjo pustytas. darinėti, varstyti. Vėjukas pradėjo pustýtie duris.

3. kvapą pučiant šildyti: Ka pùsto nagus, ka pùsto atgėlusi. Pusčiáu rankas par šalčius. Šildyk, pustyk, mergužėle, man baltas rankeles. Vienai [kasėjai] pradeda nagai šalti: atsistojusi pradeda ji pustyti pirštus – vis kryžiais muša rankomis sau per pečius. Paskiaus pustysi rankas, bet neb laiku. Spragatis, šaltis. tas diedas dreba, pùstos nagus. Šalta [šoferiui] – pustýkias nagus, kelius kasinėkias.

4. pučiant aušinti, vėdinti: Įsipilk putros ir pustýk po biskį. Tą arbatą geria, tik pùsto. Pakabyk tą mantelį ant vielos, i tegu pùsto vėjas. Nudegęs liežuvį su karštu, ir į šaltą pusto.

5. pučiant atskirti grūdus nuo pelų: Kas tu per vyras, kad nemoki rugius pustyti! Beeidamas, bekeliaudamas atėjo į tokią vietą, kur žmonės renka grūdus po vieną iš pelų arba pusto iš saujos. Aplink krūvą [rugių] daug žmonių i pùsto rugius. daužyti, blaškyti (akuotus): Miežius pirmiau iškulia, paskui jų grūdus spragelais pùsto. Nepustýtų miežių nieks nenori pirkti.

6. pučiant stengtis uždegti ar užgesinti: Ji užsikvempė ir, pustydama ugnį, manė.
pustýtinai. Priėjęs pri altoriaus, ėmė žvakes pustýtinai pustyti.

7. pučiant suteikti: [Velnias] ėmęs pustyti dvasią į tą savo lipytąjį žmogų.

8. pūsti. Pusto vėjas, pučia.

9. gražinti, puošti: Ana savo vaikus pùsto nogniai. Eina merga į koplyčią puikiai parėdyta, su levendrų vainikėliu, aukseliu pustyta. Neįmanė, kaip jas puošti, pustyti, kaip jų visus užgaidus išpildyti. Ne tau augyta, ne tau pustyta [merga]. Prieš ką gi jūsų merga taip pùstos, kiba ruošias ištekėt. Seniokas, svečius pamatęs, tik pùstos. Iš kur anas pustýsis, kad neturi gerų rūbų. Nėkas nepùstos, eidamas į darbą. raityti: Bernuželi mūsų, nepustykie ūsų prieš panelę mūsų. Antanelis mūsų, nepustykie ūsų. Tu negausi, tu negausi Domicelios mūsų.

10. godžiai valgyti, šveisti: Kad pùsto, kaip kelias dienas nevalgęs. Aš tai kad pustaũ, tai pustaũ – kad ir dantų neturiu. Kad pùsto nuo stalo, nieko nepalieka. Pustýk, pustýk, daugiau nieko nebus. Kad man moma įdėjo, aš ir pustaũ. Jis pùsto, net nesirauko. Pusto, ale iš savo lusto.

11. smagiai ką daryti (šienauti, vaikščioti): Viena žagre aria – aruodeliai pilni, viena dalge pùsto – tarpelės pilnos. O tu pustaĩ kaklą razsisegęs po miestelį.
délnus pustýti (pustýtis) . rengtis ką daryti: Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška.
į dùlkes pustýti griauti, naikinti: Bažnyčias, klioštorius, piles į dulkes pustė.
apipustýti, appustýti.

1. apnešti sniegu, smėliu ar kt.: Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė. Apipùstė visur. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego, ir eglė atrodė lyg apipustyta. Tas keistas senis sėdėjęs ant apipustyto kauburio. Šuostelėjo oro banga, akuotais apipustydama vyrus.

2. apipūsti, nupūsti, nušluostyti: Apipustýk stalą, reikia valgyt duot.

3. pasidabinti, pasipuošti: Apsitaisius, apsipùsčius kaip kokia jaunamartė.
atpustýti.

1. atšipinti pustant, užgaląsti: Koks gi pustytojas, kad dalgę atpustaĩ. Dalgė atspùstė, kad tau nogla, kaip sunku pjaut.

2. atsiraityti, atsimesti: Atsisegė atsipùstė visus švarkus. | Atsipùstė ūsus, užsidėjo kepurę ant galvos ir išėjo.

3. pustant atidengti, nupustyti: Keliaujant po Neringą, dažnai galima pamatyti atpustytas tamsios žemės dėmes. Atpustomi kadaise po smėliu palaidoti kaimai.

4. atšildyti pučiant, atgaivinti: Atpùstė rankas.

5. įkurti, įdegti pučiant: Ugnį begesančią atpusčiaũ.

6. smarkiai primušti: Anoj seredoj švenčioniškiai bernai tai atpùstė vieną žulką, kad net kepurstom ejo. Atpùstė gerai per ausis ir paleidė. | Greit pasibaigė [karo veiksmai],
ale atpùstė drūtai.

7. numesti šalin: Atmėtė atpustė visa nuo tako.

8. atsiginti, apsiginti: Reik mokėti nu žulikų atsipustýti. Vos beatsipusčiáu tais smurglonais.

9. ateiti: Na, ir atsipùstė tie vyrai per tokį orą.
įpustýti

1. įvaryti, įpūsti (sniegą) į vidų: Per plyšes įpùstė sniego, ir sudrėko grūdai. Stogą padirbu, kad neįlytų, žiemą kad neįsnigtų, neįpustytų. Visas kelias be sniego, o į provėžas įpustýta. Pro išdužusį langelį įpùsto. Ne tik vėjai švaistos po trobą, bet ir sniegą įpùsto.

2. pučiant įkurti, įdegti: Duktė jau įpùstė ugnį. Čirkš, įskela skiltuvą ir įpùsto dėglę.

3. įtaisyti, įpuošti: Įpùstė vyras savo jaunai pačiai gražiausius rūbus. Įsitaisė įsipùstė šventėms gražiausius rūbus. Gera inspustýtiej, kai yra iš ko. Eidama miestelin, kad įsipùsto, tai tik grožėkis. Toj mūs Magdė tai ir insipùsčius. Mergos tos šilkiniais insipùstę. Tie berniukai insirėdę, insipustę, gražūs kap ponaičiai.
išpustýti.

1. išaštrinti, išgaląsti: Jis man puikiai skustuvą išpùstė. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna. Gerai išpustýk dalgį. Peilį taip išpusčiáu, ka plauką ema. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai išpustyti kirst priešams galvelę. Da neišpusčiau plieno dalgelio ir pamačiau mergelę keleliu ateinant. Dalgio neišpustęs, pievos nešienausi. Ką neišpustỹs budė, tą išpustỹs šonai (sunku bus pjauti) . Britvą išsipusčiaũ: dabar ema kaip sviestą. Išsipustęs gerai dalgę, smagiai pjausi.

2. išnešioti, pašalinti pustant, pučiant (sniegą, smėlį, dūmus ir kt): Visą sniegą išpustė, laukai pliki, o daubos pilnos. Išpustė vėjas smiltis į visas šalis. Vežė mane Vilnių miestan, Vilnių miestas brukavotas, mūsų, brolių išvaikščiotas, atodūsiais išpustytas, ašarėlėm išlaistytas. Atidaryk langą, tai dūmus išpustỹs. Atidarei duris, ir vėjas šilumą išpùstė. Sausą siečką išpùsto iš lovio [arkliai]. Kaip užejo vėjas, tai visas rugių gubas išpùstė po laukus. Kapinynas ilgainiui buvo išpustytas, ir jo tyrinėjimai žymesnių rezultatų nedavė. Nutilkite rėkusios, kad jus kur vėjai išpustytų!

3. išvalyti, išvėtyti, išpūsti (atskiriant pelus nuo grūdų): Sutrink varpą, išpustýk akuotus ir paragauk grūdų. Išpustýk man saują kviečių, pažiūrėsiu, ar gražūs šiemet grūdai. Pelų prieš vėją su zūbais neišpustysi. Buvę pusčiai, ką išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Išvėtė rugius – tai kap badai (lyg) išpustýti. Išpùstė (ištuštino) mane badelis kap dulkes prieš šventę. Saują pasisemia, išsipùsto pelus ir valgo. Tada baudžiauninkai, negalėdami duonos valgyt, išsipustydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo.

4. atšaldyti, išgairinti: Vėjis išpùstė žigždrus, sniegus, karštą strovą. Kokiu vėju labai išpùsto trobą. Kambary šalta, vėjo išpustýta. Išpustýti visi pašaliai, šalta, negal tvertis. Kai didelis vėjas, tai tuoj išpùsto stubą, negali spėt nė prišildyt.

5. nugairinti, įskaudinti: Akys kaip vėjo išpustytos, smakras dreba. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta, raudona.

6. išmėtyti, išblaškyti: Kasamoji mašina bulves išpùsto į šalis. Mašina palaikė buvo ir išpùstė vilnas į viršų, dorai nesušukavo. Kai priėjo, tik išpùstė akmenis iš vežimo, ot syla!

7. išgainioti, išvaikyti: Įsisuko į vaikių būrį ir visus beregint išpùstė. Sustoję norėjo primušti, bet, tvėręs pagalį, visus išpusčiaũ.

8. niekais išleisti, iššvaistyti: Ką tėvas per visą savo gyvenimą surinko, tai sūnus laidokas per vienus metus išpùstė. Pranys visus pinigus išpùstė. Išpùstė kai vėjas tėvo palikimą par kelius metus. Juk išpustėm mudu savo jaunystę kaip pelus.

9. išpuošti, išdabinti: Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė. Ištaisė tėvas dukterį, išpùstė. Savo dukteris išpusčiáu kaip lėles. To torto nė neparagausi: tei [p] išpustýta, ką tu tę nagus kìši. Atėjo visas išsipùstęs lyg ne prie darbo. Vaikščio [ja] išsipùstęs kaip miesčionis. Išsipùstė, kaip piršlėm važiuodamas. Išsipùstė, išsičiustijo kaip tikra pana. Kad išsipùstę atejo vakarėlin mergos, tai yr ko pažiūrėt. Ponios aukštomis nematytomis skrybėlėmis išsipusčiusios vaikštinėjo. Dabar jis buvo jau nebe apdriskęs studentas, bet išsipustęs ponaitis. Varge būdamas, dienų n’išsipustysi.

10. išvalgyti, išsrėbti: Du bliūdu išpùstė. Jis išpùstė pilną bliūdą batvinių.

11. ištalžyti, atskaldyti: Anam tiktai reik antausius gerai išpustyti – daugiau nėko.
délnus išsipustýti viską išleisti, išeikvoti: Neišpustýkis delnų̃, visiaip galia būti.
kaip išpustýtas sveikas, gražus: Rytoj būsiu kaip išpustytas. Atsikėliau miegojęs kaip išpustytas, našus. Pyragai buvo kaip išpustýti. Palikau kaip tuo gimęs, išpustýtas.
nupustýti.

1. pustant sudilinti, atbukinti: Jaučiuos kaip nupustytas ir į patvorį numestas dalgis. Reikia išsikalti dalgį, visai nusipùstė.

2. nunešti, nupūsti (sniegą, smėlį): Kur sniegą nupùstė, bus plikymė ant kelio. Visą sniegą nupùstė nuo kelio. Banga nupùstė sėjimus. Kad nupustytų gelsvą pieskelį. Vincukai mano, broliukai mano, nugipustýkai baltą smėlelį, mažgi priskels gi mano tėvelis. Tenupusto vėtros laukuosna tokius jo sumanymus, jei jie yra!. Nusipùsto smėliukas toks, nusiaria.

3. nuvalyti, nukratyti, nubraukti pustant: Nupustýk, Onyt, suolus, svečias ateina. Nupustýk sniegą nuo batų. Tu tėvą nupustýk, matai, kad apipultas visas bičių. Didelių anglių nupustýs, įdės [į kisielių]. | Vėjas yra kelią nupùstęs. Nūsipùstė keptų ropučių ir ėda.

4. nugraibyti: Nupustýtas pienas vis riebesnis už mašinuotą.

5. nugairinti: Lūpos nusproginėjo, vė [ja] s nupùstė. Lijo, snigo, rasa krito ant mano skrynelių. O kai privažiavau anytos laukelį, ir nupustė, nudžiovino nuo mano skrynelių. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę.

6. nudaužyti: Nupustýti miežių akuotus.

7. nusirengti: Ineis, tai tuoj nuspùsto, kaip ir svečias.

8. smarkiai ką padaryti (nupjauti, nulėkti): Trys pjovėjai išejo, tai pievą kaip matai nupùstė. Šliužus užsidė [jo] i nuspùstė per lauką, darbo nedaboja.
kaip nupustýtas sveikas, gražus: Arkliai kaip nupustýti, tik žvilga.
papustýti

1. pagaląsti, paaštrinti: Na, ir nemoki dalgio papustýti. Papustýk dalgę į uolą. Papustýk peilį. Nepapjausi šienelio, nepapustęs dalgelio. Pasipustýk dalgę, geriau ims. Vyrai savo dalgius pasipùstė.

2. kiek panešioti (sniegą, smėlį): Jis neparodys liuosas, papustomas smiltis.

3. papūsti, padvelkti. Liep vėjukams papustyt, balta skarma nubarstyt.

4. pasišildyti pučiant: Rankas pasipùstė.

5. pučiant prasiaušinti: Gali pasipustýti, kad ir karšta putra.

6. pasipuošti: Ot tau su jaunimu: paspùstė i nuejo. Kad jau pasipùsčius atėjo! pasiraityti: Pasipùstė ūsus, susišukavo ir išėjo.

7. smagiai pavalgyti: Atsisėdau, kad papusčiaũ, kad papusčiaũ! O, anas mėsos gerai papùsto.
délnus (dantìs, kójas, padùs, rankàs) pasipustýti pasirengti ką daryti: Su šeimyniškiais kirtosi, dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. Pasipustýk délnus ir eik žabų kapot. Paspustysma, vyrai, kojas – viens, du, trys. Pasipustýk padùs, ir bėgava. Velnias, padus pasipustęs, leidosi bėgti aplink žemę. Kad aš jam, rankàs pasipùstęs, vieną antausį kirtau! Pasipùstė rankàs ir ėmė šliuožti į medį.
pérpustyti.

1. pučiant pernešti: Vėjas perpusto jas. iš vienos vietos į kitą. Smėlio kopos ir volai perpustomi.

2. pučiant nugairinti: Duktė pagal motiną į panelę augo, vėjo neperpustoma, saulutės nedeginama.
prapustýti.

1. pustant nunešti šalin, nupustyti: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų gelsvą pieskelį, tai pamatytau grabo lentelę, tai pabudytau radną motulę. pustant padaryti matomą: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų grabo lentelę.

2. pučiant kvapą padaryti permatomą: Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkė.

3. kiek nusigiedrinti: Prasipùstė jau, gal neblys (nebelis) .

4. nušluostyti, prapūsti (dulkes): Prapustyk [suolą] ir sėskis.
pripustýti.

1. pučiant prinešti: Žiemos giliausios, sniego pripustys lig karklų viršūnių. Pernai kad čia pripùstė tą kiemiuką sniego – su stogu buvo lygiai. Pasterblys reikia užkišti, kad nepripustýtų. Vėjas jums akis pripustýs, juk jis pusto tei [p] kai žiemą. Pripustyti visi tvartai. Žiūrėk, sesute, koksai laikelis, kad pripustytas rūtų darželis. Jei sniego pripusto visus pašalius, pastoges, greit jį nuleis.

2. prisivalyti pučiant priemaišas iš grūdų: Prisipusčiaũ du kišenius žirnių ir dabar kremtu.

3. prisipuošti: Atėjo prisipùstęs.

4. godžiai pavalgyti, prišveisti: Viralo tai nors pripustaĩ. Tiek pripusčiaũ kopūstų, kad net pilvą plėšia. Tik pripustýk lig davaliai, kad ir bulbų, ir būsi sotus. Pripustýk pripustýk, būsi soti ir bagota. Pripustaũ lašinių.
supustýti

1. išpustyti, pagaląsti: Pustas reikalingas dalgei supustýt. Duok, aš tau supustýsiu dalgę. Dalgę reikia supustýt, kad ana geriau pjautum žolę. Paimk pielyčią ir supustýk pjūklą. Dabar tikrai gerai susipusčiáu, dalgis eis kaip vė [ja] s.

2. pustant sudilinti, sugaląsti: Supusteĩ bepustydamas visus ašmenis. Per ilgą pustymą ir sidoklis susipùsto. Paskui pjoviau pjoviau kiek metų, kol visiškai susipustė, sudilo [dalgė].

3. pustant sunešti, supūsti: Supùstė vėpūtinius, kad negali išlipti, išvažiuoti. Par mum nesupùsto, vis palygiai sniego būva. Pusnių patoriais kas supùstė! Supùsto kalnus kalnus, neišbrisi, neišeisi. Kartą toks šturmas. aukštas smilčių kopas supustė. Šitokio buvusio miško sluoksnio paviršiuje, kuris dabar padengtas supustyto smėlio kopų, aptinkamos ir neolito gyvenvietės, arba stovyklavietės. Daug sniego susipùsto.

4. nugairinti, sušiurpinti: [Rūtų vainikėlis] susnigtas, sulytas, vėjo supustytas. Susnigta, sulyta, vėjo supustyta.

5. suvalgyti, sušveisti: Kaip smagiai padirbėjau, tai beveik pusbakanį duonos supusčiaũ. Jis supusto per kartą ragaišio bandą. Tai kad žinotum, bakaną duonos ir bliūdą kopūstų supùstė. Susėdo, bliūdą blynų supùstė, ir sotūs. Diedukas supustýdavo i monus, kur nuo vaikų likdavo.

6. suvaikščioti, sulakstyti: Kap regi supusčiaũ miestan. Tep toli supùstė, ir kojų nesopa.

7. suduoti: Kartą per snukį supusčiaũ, tai dabar nekimba. Nelįsk, ba da kas kakton supustỹs. Diedas ožkai lazda supùstė ir išvarė iš namų.
šaltų̃ vė́jų supustýtas netikęs, negeras, tingus žmogus: Iš mano vyro darbinykas šaltų̃ vė́jų supustýtas: laukas dirvonuoja, o jis tąsosi be darbo. Jis gaspadorius šaltų̃ vė́jų supustýtas. Tai jau kokis šaltų̃ vė́jų supustýtas.
užpustýti

1. pustant atšipinti, užgaląsti: Nemokėdamas užpusteĩ ašmenis, tai ir nebepjauna. Užpusteĩ dalgį ir nori, kad pjautų. Jau užpustýta dalgė, be plakimo nebepapjausi. Bloga pjaut toj skruzdėlynėj: pustyk ir pustyk, dalgė tuoj užsipùsto – ir vėl plak.

2. užnešti sniegu, smėliu: Sniegas užpùstė kelį. Per tris dienas užpùstė visus pašalius ir tvoras. Čia eini, čia užpùsto. Lauke pusto, užpustýs kelius, nebišvažiuosiam. Sniego labai daug, traktoriai pračystija kelius, i vė ažpùsto. Ažpùsto šulnį. Župùstė vėjas ravelius. Užpustyti keliai ir takeliai, – kur ėjai žygiavai – nežymu.

3. užvalgyti: O, kad ažpusčiaũ, tai ažpusčiaũ, nesnorės valgyt.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pustýti, </b>pusto (-ìja;), pùstė (-ìjo;) <br/>1. <span class="explanation">galąsti, aštrinti (dalgį, skustuvą): </span> Pustýk dalgį su pustykle. Pustýkit dažniau dalgius, kad skudriau imtų. Reikia mokėt ir dalgę pustýt. Nepustýk taip greitai, dar ranką įsipjausi. Dar nė dalgio pustýt nemoka, o dedasi baisus vyras. Ar tu gerai moki skustuvą pustýti? Dalgį kai pùsto – seidi gaidi, seidi gaidi, višta pati, višta pati. Brusu pùsto dalgę. Čiviruoja cyrulelis, pusto dalgį pjovikelis. Puikus bernelis nemok art, nei šieno pjaut, nei plieno dalgelį gražiai pustyt. Žalio [je] lankelė [je] šieną tepjaukit, te dalgelius pustykit. Tik kažin kur toli girdėjos atbalsis, lyg kas dalgį pustytų: šiap – tap, šiap – tap! Nepustýsi – nepjausi, neprašysi – negausi. Riezninkas atėjęs jo. pjauti, pustąsis peilį. <br/>2. <span class="explanation">nešioti sniegą, smėlį</span>. Vėjis sniegus pùsto į krūvas. Tai pùsto: dangus su žeme maišosi. Kelias pustýtas – tai lietaus bus. Šiandien iki pietų pustė. Snigo snigo ir dabar pùsto. Ore pusto. Sugrįžo ji nuo vandens, sako: „Labai pusto, ar neturite kūlelį šiaudų užkišt šulinukui?“. Kad vėjelis pustys, saulelė sušildys. Vėjo pustomos (pučiamos) smiltys lekia ir krinta aplinkui. Pustomo smėlio dirvoje atliekami bandymai. Per visas Kalėdas ir šalo, ir snigo, ir pustė. Šluona dulkes, pùsto į rinkį. Noreika užbaigė duoną, jo pirkioje vėjas pusto. Pùsto – prašo duonos lusto. Girto kalbą vėjai pusto. Bėga meška narnendama, baltas pusnis pustydama. Eina meška murmendama, baltus ūsus pustydama. Nė kubkoj laikytas, nė vyne mirkytas – šalto oro naikintas, šalto vėjo pustytas. <span class="explanation">darinėti, varstyti</span>. Vėjukas pradėjo pustýtie duris. <br/>3. <span class="explanation">kvapą pučiant šildyti: </span> Ka pùsto nagus, ka pùsto atgėlusi. Pusčiáu rankas par šalčius. Šildyk, pustyk, mergužėle, man baltas rankeles. Vienai [kasėjai] pradeda nagai šalti: atsistojusi pradeda ji pustyti pirštus – vis kryžiais muša rankomis sau per pečius. Paskiaus pustysi rankas, bet neb laiku. Spragatis, šaltis. tas diedas dreba, pùstos nagus. Šalta [šoferiui] – pustýkias nagus, kelius kasinėkias. <br/>4. <span class="explanation">pučiant aušinti, vėdinti: </span> Įsipilk putros ir pustýk po biskį. Tą arbatą geria, tik pùsto. Pakabyk tą mantelį ant vielos, i tegu pùsto vėjas. Nudegęs liežuvį su karštu, ir į šaltą pusto. <br/>5. <span class="explanation">pučiant atskirti grūdus nuo pelų: </span> Kas tu per vyras, kad nemoki rugius pustyti! Beeidamas, bekeliaudamas atėjo į tokią vietą, kur žmonės renka grūdus po vieną iš pelų arba pusto iš saujos. Aplink krūvą [rugių] daug žmonių i pùsto rugius. <span class="explanation">daužyti, blaškyti (akuotus): </span> Miežius pirmiau iškulia, paskui jų grūdus spragelais pùsto. Nepustýtų miežių nieks nenori pirkti. <br/>6. <span class="explanation">pučiant stengtis uždegti ar užgesinti: </span> Ji užsikvempė ir, pustydama ugnį, manė. <br/><b>pustýtinai</b>. Priėjęs pri altoriaus, ėmė žvakes pustýtinai pustyti. <br/>7. <span class="explanation">pučiant suteikti: </span> [Velnias] ėmęs pustyti dvasią į tą savo lipytąjį žmogų. <br/>8. <span class="explanation">pūsti</span>. Pusto vėjas, pučia. <br/>9. <span class="explanation">gražinti, puošti: </span> Ana savo vaikus pùsto nogniai. Eina merga į koplyčią puikiai parėdyta, su levendrų vainikėliu, aukseliu pustyta. Neįmanė, kaip jas puošti, pustyti, kaip jų visus užgaidus išpildyti. Ne tau augyta, ne tau pustyta [merga]. Prieš ką gi jūsų merga taip pùstos, kiba ruošias ištekėt. Seniokas, svečius pamatęs, tik pùstos. Iš kur anas pustýsis, kad neturi gerų rūbų. Nėkas nepùstos, eidamas į darbą. <span class="explanation">raityti: </span> Bernuželi mūsų, nepustykie ūsų prieš panelę mūsų. Antanelis mūsų, nepustykie ūsų. Tu negausi, tu negausi Domicelios mūsų. <br/>10. <span class="explanation">godžiai valgyti, šveisti: </span> Kad pùsto, kaip kelias dienas nevalgęs. Aš tai kad pustaũ, tai pustaũ – kad ir dantų neturiu. Kad pùsto nuo stalo, nieko nepalieka. Pustýk, pustýk, daugiau nieko nebus. Kad man moma įdėjo, aš ir pustaũ. Jis pùsto, net nesirauko. Pusto, ale iš savo lusto. <br/>11. <span class="explanation">smagiai ką daryti (šienauti, vaikščioti): </span> Viena žagre aria – aruodeliai pilni, viena dalge pùsto – tarpelės pilnos. O tu pustaĩ kaklą razsisegęs po miestelį. <br/><b> délnus pustýti (pustýtis) </b>. <span class="explanation">rengtis ką daryti: </span> Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška. <br/><b>į dùlkes pustýti</b> <span class="explanation">griauti, naikinti: </span> Bažnyčias, klioštorius, piles į dulkes pustė. <br/><b>apipustýti, </b>appustýti. <br/>1. <span class="explanation">apnešti sniegu, smėliu ar kt.: </span> Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė. Apipùstė visur. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego, ir eglė atrodė lyg apipustyta. Tas keistas senis sėdėjęs ant apipustyto kauburio. Šuostelėjo oro banga, akuotais apipustydama vyrus. <br/>2. <span class="explanation">apipūsti, nupūsti, nušluostyti: </span> Apipustýk stalą, reikia valgyt duot. <br/>3. <span class="explanation">pasidabinti, pasipuošti: </span> Apsitaisius, apsipùsčius kaip kokia jaunamartė. <br/><b>atpustýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atšipinti pustant, užgaląsti: </span> Koks gi pustytojas, kad dalgę atpustaĩ. Dalgė atspùstė, kad tau nogla, kaip sunku pjaut. <br/>2. <span class="explanation">atsiraityti, atsimesti: </span> Atsisegė atsipùstė visus švarkus. | Atsipùstė ūsus, užsidėjo kepurę ant galvos ir išėjo. <br/>3. <span class="explanation">pustant atidengti, nupustyti: </span> Keliaujant po Neringą, dažnai galima pamatyti atpustytas tamsios žemės dėmes. Atpustomi kadaise po smėliu palaidoti kaimai. <br/>4. <span class="explanation">atšildyti pučiant, atgaivinti: </span> Atpùstė rankas. <br/>5. <span class="explanation">įkurti, įdegti pučiant: </span> Ugnį begesančią atpusčiaũ. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai primušti: </span> Anoj seredoj švenčioniškiai bernai tai atpùstė vieną žulką, kad net kepurstom ejo. Atpùstė gerai per ausis ir paleidė. | Greit pasibaigė [karo veiksmai], ale atpùstė drūtai. <br/>7. <span class="explanation">numesti šalin: </span> Atmėtė atpustė visa nuo tako. <br/>8. <span class="explanation">atsiginti, apsiginti: </span> Reik mokėti nu žulikų atsipustýti. Vos beatsipusčiáu tais smurglonais. <br/>9. <span class="explanation">ateiti: </span> Na, ir atsipùstė tie vyrai per tokį orą. <br/><b>įpustýti</b><br/>1. <span class="explanation">įvaryti, įpūsti (sniegą) į vidų: </span> Per plyšes įpùstė sniego, ir sudrėko grūdai. Stogą padirbu, kad neįlytų, žiemą kad neįsnigtų, neįpustytų. Visas kelias be sniego, o į provėžas įpustýta. Pro išdužusį langelį įpùsto. Ne tik vėjai švaistos po trobą, bet ir sniegą įpùsto. <br/>2. <span class="explanation">pučiant įkurti, įdegti: </span> Duktė jau įpùstė ugnį. Čirkš, įskela skiltuvą ir įpùsto dėglę. <br/>3. <span class="explanation">įtaisyti, įpuošti: </span> Įpùstė vyras savo jaunai pačiai gražiausius rūbus. Įsitaisė įsipùstė šventėms gražiausius rūbus. Gera inspustýtiej, kai yra iš ko. Eidama miestelin, kad įsipùsto, tai tik grožėkis. Toj mūs Magdė tai ir insipùsčius. Mergos tos šilkiniais insipùstę. Tie berniukai insirėdę, insipustę, gražūs kap ponaičiai. <br/><b>išpustýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išaštrinti, išgaląsti: </span> Jis man puikiai skustuvą išpùstė. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna. Gerai išpustýk dalgį. Peilį taip išpusčiáu, ka plauką ema. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai išpustyti kirst priešams galvelę. Da neišpusčiau plieno dalgelio ir pamačiau mergelę keleliu ateinant. Dalgio neišpustęs, pievos nešienausi. Ką neišpustỹs budė, tą išpustỹs šonai <span class="explanation"> (sunku bus pjauti) </span>. Britvą išsipusčiaũ: dabar ema kaip sviestą. Išsipustęs gerai dalgę, smagiai pjausi. <br/>2. <span class="explanation">išnešioti, pašalinti pustant, pučiant (sniegą, smėlį, dūmus ir kt): </span> Visą sniegą išpustė, laukai pliki, o daubos pilnos. Išpustė vėjas smiltis į visas šalis. Vežė mane Vilnių miestan, Vilnių miestas brukavotas, mūsų, brolių išvaikščiotas, atodūsiais išpustytas, ašarėlėm išlaistytas. Atidaryk langą, tai dūmus išpustỹs. Atidarei duris, ir vėjas šilumą išpùstė. Sausą siečką išpùsto iš lovio [arkliai]. Kaip užejo vėjas, tai visas rugių gubas išpùstė po laukus. Kapinynas ilgainiui buvo išpustytas, ir jo tyrinėjimai žymesnių rezultatų nedavė. Nutilkite rėkusios, kad jus kur vėjai išpustytų! <br/>3. <span class="explanation">išvalyti, išvėtyti, išpūsti (atskiriant pelus nuo grūdų): </span> Sutrink varpą, išpustýk akuotus ir paragauk grūdų. Išpustýk man saują kviečių, pažiūrėsiu, ar gražūs šiemet grūdai. Pelų prieš vėją su zūbais neišpustysi. Buvę pusčiai, ką išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Išvėtė rugius – tai kap badai <span class="explanation"> (lyg) </span> išpustýti. Išpùstė <span class="explanation"> (ištuštino) </span> mane badelis kap dulkes prieš šventę. Saują pasisemia, išsipùsto pelus ir valgo. Tada baudžiauninkai, negalėdami duonos valgyt, išsipustydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo. <br/>4. <span class="explanation">atšaldyti, išgairinti: </span> Vėjis išpùstė žigždrus, sniegus, karštą strovą. Kokiu vėju labai išpùsto trobą. Kambary šalta, vėjo išpustýta. Išpustýti visi pašaliai, šalta, negal tvertis. Kai didelis vėjas, tai tuoj išpùsto stubą, negali spėt nė prišildyt. <br/>5. <span class="explanation">nugairinti, įskaudinti: </span> Akys kaip vėjo išpustytos, smakras dreba. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta, raudona. <br/>6. <span class="explanation">išmėtyti, išblaškyti: </span> Kasamoji mašina bulves išpùsto į šalis. Mašina palaikė buvo ir išpùstė vilnas į viršų, dorai nesušukavo. Kai priėjo, tik išpùstė akmenis iš vežimo, ot syla! <br/>7. <span class="explanation">išgainioti, išvaikyti: </span> Įsisuko į vaikių būrį ir visus beregint išpùstė. Sustoję norėjo primušti, bet, tvėręs pagalį, visus išpusčiaũ. <br/>8. <span class="explanation">niekais išleisti, iššvaistyti: </span> Ką tėvas per visą savo gyvenimą surinko, tai sūnus laidokas per vienus metus išpùstė. Pranys visus pinigus išpùstė. Išpùstė kai vėjas tėvo palikimą par kelius metus. Juk išpustėm mudu savo jaunystę kaip pelus. <br/>9. <span class="explanation">išpuošti, išdabinti: </span> Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė. Ištaisė tėvas dukterį, išpùstė. Savo dukteris išpusčiáu kaip lėles. To torto nė neparagausi: tei [p] išpustýta, ką tu tę nagus kìši. Atėjo visas išsipùstęs lyg ne prie darbo. Vaikščio [ja] išsipùstęs kaip miesčionis. Išsipùstė, kaip piršlėm važiuodamas. Išsipùstė, išsičiustijo kaip tikra pana. Kad išsipùstę atejo vakarėlin mergos, tai yr ko pažiūrėt. Ponios aukštomis nematytomis skrybėlėmis išsipusčiusios vaikštinėjo. Dabar jis buvo jau nebe apdriskęs studentas, bet išsipustęs ponaitis. Varge būdamas, dienų n’išsipustysi. <br/>10. <span class="explanation">išvalgyti, išsrėbti: </span> Du bliūdu išpùstė. Jis išpùstė pilną bliūdą batvinių. <br/>11. <span class="explanation">ištalžyti, atskaldyti: </span> Anam tiktai reik antausius gerai išpustyti – daugiau nėko. <br/><b> délnus išsipustýti</b> <span class="explanation">viską išleisti, išeikvoti: </span> Neišpustýkis delnų̃, visiaip galia būti. <br/><b>kaip išpustýtas</b> <span class="explanation">sveikas, gražus: </span> </span> Rytoj būsiu kaip išpustytas. Atsikėliau miegojęs kaip išpustytas, našus. Pyragai buvo kaip išpustýti. Palikau kaip tuo gimęs, išpustýtas. <br/><b>nupustýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pustant sudilinti, atbukinti: </span> Jaučiuos kaip nupustytas ir į patvorį numestas dalgis. Reikia išsikalti dalgį, visai nusipùstė. <br/>2. <span class="explanation">nunešti, nupūsti (sniegą, smėlį): </span> Kur sniegą nupùstė, bus plikymė ant kelio. Visą sniegą nupùstė nuo kelio. Banga nupùstė sėjimus. Kad nupustytų gelsvą pieskelį. Vincukai mano, broliukai mano, nugipustýkai baltą smėlelį, mažgi priskels gi mano tėvelis. Tenupusto vėtros laukuosna tokius jo sumanymus, jei jie yra!. Nusipùsto smėliukas toks, nusiaria. <br/>3. <span class="explanation">nuvalyti, nukratyti, nubraukti pustant: </span> Nupustýk, Onyt, suolus, svečias ateina. Nupustýk sniegą nuo batų. Tu tėvą nupustýk, matai, kad apipultas visas bičių. Didelių anglių nupustýs, įdės [į kisielių]. | Vėjas yra kelią nupùstęs. Nūsipùstė keptų ropučių ir ėda. <br/>4. <span class="explanation">nugraibyti: </span> Nupustýtas pienas vis riebesnis už mašinuotą. <br/>5. <span class="explanation">nugairinti: </span> Lūpos nusproginėjo, vė [ja] s nupùstė. Lijo, snigo, rasa krito ant mano skrynelių. O kai privažiavau anytos laukelį, ir nupustė, nudžiovino nuo mano skrynelių. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę. <br/>6. <span class="explanation">nudaužyti: </span> Nupustýti miežių akuotus. <br/>7. <span class="explanation">nusirengti: </span> Ineis, tai tuoj nuspùsto, kaip ir svečias. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti (nupjauti, nulėkti): </span> Trys pjovėjai išejo, tai pievą kaip matai nupùstė. Šliužus užsidė [jo] i nuspùstė per lauką, darbo nedaboja. <br/><b> kaip nupustýtas</b> <span class="explanation">sveikas, gražus: </span> </span> Arkliai kaip nupustýti, tik žvilga. <br/><b>papustýti</b><br/>1. <span class="explanation">pagaląsti, paaštrinti: </span> Na, ir nemoki dalgio papustýti. Papustýk dalgę į uolą. Papustýk peilį. Nepapjausi šienelio, nepapustęs dalgelio. Pasipustýk dalgę, geriau ims. Vyrai savo dalgius pasipùstė. <br/>2. <span class="explanation">kiek panešioti (sniegą, smėlį): </span> Jis neparodys liuosas, papustomas smiltis. <br/>3. <span class="explanation">papūsti, padvelkti</span>. Liep vėjukams papustyt, balta skarma nubarstyt. <br/>4. <span class="explanation">pasišildyti pučiant: </span> Rankas pasipùstė. <br/>5. <span class="explanation">pučiant prasiaušinti: </span> Gali pasipustýti, kad ir karšta putra. <br/>6. <span class="explanation">pasipuošti: </span> Ot tau su jaunimu: paspùstė i nuejo. Kad jau pasipùsčius atėjo! <span class="explanation">pasiraityti: </span> Pasipùstė ūsus, susišukavo ir išėjo. <br/>7. <span class="explanation">smagiai pavalgyti: </span> Atsisėdau, kad papusčiaũ, kad papusčiaũ! O, anas mėsos gerai papùsto. <br/><b> délnus (dantìs, kójas, padùs, rankàs) pasipustýti</b> <span class="explanation">pasirengti ką daryti: </span> Su šeimyniškiais kirtosi, dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. Pasipustýk délnus ir eik žabų kapot. Paspustysma, vyrai, kojas – viens, du, trys. Pasipustýk padùs, ir bėgava. Velnias, padus pasipustęs, leidosi bėgti aplink žemę. Kad aš jam, rankàs pasipùstęs, vieną antausį kirtau! Pasipùstė rankàs ir ėmė šliuožti į medį. <br/><b>pérpustyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pučiant pernešti: </span> Vėjas perpusto jas. iš vienos vietos į kitą. Smėlio kopos ir volai perpustomi. <br/>2. <span class="explanation">pučiant nugairinti: </span> Duktė pagal motiną į panelę augo, vėjo neperpustoma, saulutės nedeginama. <br/><b>prapustýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pustant nunešti šalin, nupustyti: </span> Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų gelsvą pieskelį, tai pamatytau grabo lentelę, tai pabudytau radną motulę. <span class="explanation">pustant padaryti matomą: </span> Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų grabo lentelę. <br/>2. <span class="explanation">pučiant kvapą padaryti permatomą: </span> Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkė. <br/>3. <span class="explanation">kiek nusigiedrinti: </span> Prasipùstė jau, gal neblys <span class="explanation"> (nebelis) </span>. <br/>4. <span class="explanation">nušluostyti, prapūsti (dulkes): </span> Prapustyk [suolą] ir sėskis. <br/><b>pripustýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pučiant prinešti: </span> Žiemos giliausios, sniego pripustys lig karklų viršūnių. Pernai kad čia pripùstė tą kiemiuką sniego – su stogu buvo lygiai. Pasterblys reikia užkišti, kad nepripustýtų. Vėjas jums akis pripustýs, juk jis pusto tei [p] kai žiemą. Pripustyti visi tvartai. Žiūrėk, sesute, koksai laikelis, kad pripustytas rūtų darželis. Jei sniego pripusto visus pašalius, pastoges, greit jį nuleis. <br/>2. <span class="explanation">prisivalyti pučiant priemaišas iš grūdų: </span> Prisipusčiaũ du kišenius žirnių ir dabar kremtu. <br/>3. <span class="explanation">prisipuošti: </span> Atėjo prisipùstęs. <br/>4. <span class="explanation">godžiai pavalgyti, prišveisti: </span> Viralo tai nors pripustaĩ. Tiek pripusčiaũ kopūstų, kad net pilvą plėšia. Tik pripustýk lig davaliai, kad ir bulbų, ir būsi sotus. Pripustýk pripustýk, būsi soti ir bagota. Pripustaũ lašinių. <br/><b>supustýti</b><br/>1. <span class="explanation">išpustyti, pagaląsti: </span> Pustas reikalingas dalgei supustýt. Duok, aš tau supustýsiu dalgę. Dalgę reikia supustýt, kad ana geriau pjautum žolę. Paimk pielyčią ir supustýk pjūklą. Dabar tikrai gerai susipusčiáu, dalgis eis kaip vė [ja] s. <br/>2. <span class="explanation">pustant sudilinti, sugaląsti: </span> Supusteĩ bepustydamas visus ašmenis. Per ilgą pustymą ir sidoklis susipùsto. Paskui pjoviau pjoviau kiek metų, kol visiškai susipustė, sudilo [dalgė]. <br/>3. <span class="explanation">pustant sunešti, supūsti: </span> Supùstė vėpūtinius, kad negali išlipti, išvažiuoti. Par mum nesupùsto, vis palygiai sniego būva. Pusnių patoriais kas supùstė! Supùsto kalnus kalnus, neišbrisi, neišeisi. Kartą toks šturmas. aukštas smilčių kopas supustė. Šitokio buvusio miško sluoksnio paviršiuje, kuris dabar padengtas supustyto smėlio kopų, aptinkamos ir neolito gyvenvietės, arba stovyklavietės. Daug sniego susipùsto. <br/>4. <span class="explanation">nugairinti, sušiurpinti: </span> [Rūtų vainikėlis] susnigtas, sulytas, vėjo supustytas. Susnigta, sulyta, vėjo supustyta. <br/>5. <span class="explanation">suvalgyti, sušveisti: </span> Kaip smagiai padirbėjau, tai beveik pusbakanį duonos supusčiaũ. Jis supusto per kartą ragaišio bandą. Tai kad žinotum, bakaną duonos ir bliūdą kopūstų supùstė. Susėdo, bliūdą blynų supùstė, ir sotūs. Diedukas supustýdavo i monus, kur nuo vaikų likdavo. <br/>6. <span class="explanation">suvaikščioti, sulakstyti: </span> Kap regi supusčiaũ miestan. Tep toli supùstė, ir kojų nesopa. <br/>7. <span class="explanation">suduoti: </span> Kartą per snukį supusčiaũ, tai dabar nekimba. Nelįsk, ba da kas kakton supustỹs. Diedas ožkai lazda supùstė ir išvarė iš namų. <br/><b> šaltų̃ vė́jų supustýtas</b> <span class="explanation">netikęs, negeras, tingus žmogus: </span> Iš mano vyro darbinykas šaltų̃ vė́jų supustýtas: laukas dirvonuoja, o jis tąsosi be darbo. Jis gaspadorius šaltų̃ vė́jų supustýtas. Tai jau kokis šaltų̃ vė́jų supustýtas. <br/><b>užpustýti</b><br/>1. <span class="explanation">pustant atšipinti, užgaląsti: </span> Nemokėdamas užpusteĩ ašmenis, tai ir nebepjauna. Užpusteĩ dalgį ir nori, kad pjautų. Jau užpustýta dalgė, be plakimo nebepapjausi. Bloga pjaut toj skruzdėlynėj: pustyk ir pustyk, dalgė tuoj užsipùsto – ir vėl plak. <br/>2. <span class="explanation">užnešti sniegu, smėliu: </span> Sniegas užpùstė kelį. Per tris dienas užpùstė visus pašalius ir tvoras. Čia eini, čia užpùsto. Lauke pusto, užpustýs kelius, nebišvažiuosiam. Sniego labai daug, traktoriai pračystija kelius, i vė ažpùsto. Ažpùsto šulnį. Župùstė vėjas ravelius. Užpustyti keliai ir takeliai, – kur ėjai žygiavai – nežymu. <br/>3. <span class="explanation">užvalgyti: </span> O, kad ažpusčiaũ, tai ažpusčiaũ, nesnorės valgyt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.